„Kelionėse mes tobulėjame“, – sako kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius

Vėžaičių pagrindinės mokyklos mokiniai (iš kairės) Šarūnas Buškus, Eimantas Pocius, Berta Bočkutė, Gabija Kutniauskaitė anglų kalbos mokytojai Deimantei Auksorei iš susitikimo su R. Širvinsku-Makaliumi (viduryje) parvežė jo autografą, o patiems prisiminimui liks įspūdžiai ir ši nuotrauka.

Patirti įspūdžių, praplėsti akiratį, pailsėti, atsipalaiduoti – dažno keliautojo tikslas. Vieniems kelionės – atostogų teikiami malonumai, o žinomam kelionių organizatoriui, verslininkui Rimvydui ŠIRVINSKUI-MAKALIUI – ir darbo dalis. Savo kelionių patirtimis dalydamasis Klaipėdos rajono savivaldybės J. Lankučio viešojoje bibliotekoje, jis linkėjo kiekvienam įgyvendinti savo svajones.


Pirmi kartai
Kelionių organizatorius R. Širvinskas, daugeliui žinomas Makaliaus slapyvardžiu, Gargžduose lankėsi nebe pirmą kartą, tačiau šį sykį J. Lankučio viešojoje bibliotekoje jis susitiko su smagiai nusiteikusiais kelionių mėgėjais. Gera nuotaika užkrečiantį Makaliaus pasakojimą apie keliones lydėjo jų vaizdai.
Viena iš įsimintiniausių kelionių, kaip ir daugelis keliautojų, jis laiko pirmą tolimesnę, kai būdamas 13 metų pirmą kartą skrido lėktuvu. Tunisas jaunojo turisto tada nesužavėjo, tačiau tai buvo nauja patirtis: šiukšlės, chaosas gatvėse, prekės be kainų. „Man tai nepatiko, buvo nepriimtina, bet supratau, kad tai yra tų žmonių, tos šalies kultūra ir aš turiu arba su tuo susitaikyti, arba eiti į vienintelę mieste fiksuotų kainų parduotuvę“, – šypsojosi Makalius.
Kelionė į Filipinus jam įsiminė ne tik dėl to, kad prasitęsė atostogas, bet ir todėl, kad pirmą kartą suvalgė tai, ko nevalgytų, mat teko paragauti medžio kirminą. Jo skonis, kaip keliautojams sakė vietiniai, panašus į austrių, kurių Makalius prisipažino nemėgstąs. Vis dėlto kirminą, ištrauktą iš medžio, pamirkytą į actą, pagardintą sojos padažu ir citrinos sultimis, prarijo, tik iki šiol abejoja, ar buvo verta… Filipinuose keliautojas sakė pirmą kartą patyręs dar vieną netikėtumą – ką reiškia važiuoti 100 kilometrų 9 valandas. Tokie keliai Azijoje turistus stebina.


Kur nedaug turistų
Nors kelionių mėgėjai dažnai renkasi populiarius maršrutus, Makalius patarė apsilankyti šalyse, kuriose nedaug turistų. Lietuvą jis kol kas irgi laiko tokia šalimi, nes sutinka keliautojų, kurie atvykę į Lietuvą sako, kad ji lyg užslėptas deimantas Europoje: nėra spūsčių, gražu, geros sąlygos gyventi, yra senamiesčių.
Indijos Gudžiarato provincijoje Makalius sakė supratęs, kad turistų čia tikrai mažai. Nuoširdūs vietiniai nėra pripratę prie užsieniečių, tad ne tik keistai žiūri į atvykėlius, bet ir veržiasi nusifotografuoti, paliesti plaukus, apsikabinti, seka iš pas­kos. Ypatingo dėmesio sulaukęs, kai su gidu susiruošė palydėti saulę prie druskos ežero, kuris apie 2–3 mėnesius būna sausas ir ant jo statomi laikini viešbučiai. Nors nusifotografuoti druskos ežero fone leidžiantis saulei pavyko, tačiau pasimėgauti saulėlydžiu – ne. Kol ji nusileido, teko fotografuotis su vietiniais, kurių susirinkusios kelios dešimtys.


Naujos patirtys
Linkėdamas pamatyti gražiausius paplūdimius pasaulyje, Makalius prisipažino, kad jam įsimintiniausi Seišeliai, kurie nuo 2009 m. pripažinti labiausiai fotografuojamais pasaulyje. „Tai buvo antroji mano kelionė tolėliau ir pasigailėjau, kad į ją susiruošiau tuo metu, nes paskui kokius 5 metus matydamas kitus paplūdimius sakydavau, kad čia ne kaip Seišeliuose, – šypsojosi neretai kelionių ekspertu vadinamas Makalius. – Vis dėlto nors vaizdai kerintys, Seišeliuose per daug šiltas vanduo, jis neatgaivina.“
Sutikti gimtadienį ar Naujuosius metus kitoje šalyje, ypač, kur kitoks klimatas, pamatyti laukinius gyvūnus ne zoologijos sode, o laisvėje, keliones priderinti prie pomėgio… Tokiomis patirtimis dalindamasis kelionių organizatorius papasakojo ir apie Tel Avive vykusią „Euroviziją“, kurią išvydo gyvai. Nors patį konkursą esą įdomiau stebėti per televiziją, tačiau užkulisių televizijos žiūrovai nemato, o juose daug veiksmo per trumpą laiką. Kol televizijos žiūrovams rodomi 24 sekundžių pristatomų šalių klipai, Makalius savo akimis matė, kaip 70 darbuotojų sceną pakeičia iš esmės.
Keliautojai mėgsta nuolat dalytis kelionių vaizdais socialiniuose tinkluose, tačiau Makalius priminė, kad keliaujame pirmiausia dėl savęs, todėl bent vieną dieną reikėtų praleisti be telefono, visą dėmesį skirti aplinkai ir sau. Keliaudamas po Tailandą ir Kambodžą taip sakė elgęsis visą mėnesį, norėdamas pailsėti ir atitrūkti nuo darbų.
Neretai norinčiuosius keliauti stabdo baimė, kad nemoka anglų kalbos, todėl negalės susikalbėti ir patirs diskomfortą. Svarbiausia, pasak Makaliaus, nebijoti, nes ne kartą įsitikino, kad universaliausia yra gestų kalba. Vienoje Italijos picerijoje norėdamas užsisakyti picą su vištiena, gestų kalbą sakė pasitelkęs ir pats, nes picerijos darbuotojai angliškai nekalbėjo. „Pamenu, prieš daug metų Londone jaučiau gėdą kalbėti angliškai su lietuvišku akcentu, bet juk svarbiausia susikalbėti“, – įsitikinęs kelionių žinovas. Jo nuomone, kelionėse mes tobulėjame: atsikratome stereotipų, o susidūrę su nekasdieninėmis situacijomis įveikiame baimes.


Pasimokyti iš klaidų
Kad kelionėms reikia pasiruošti, žino kiekvienas, tačiau Makalius pripažino, kad ir jam nepavyksta išvengti klaidų. Su saviironija apie jas pasakodamas prisiminė su darbu susijusią kelionę į Kazachstaną, kur turėjo aplankyti du miestus, kuriuose temperatūra svyravo nuo 18 iki 26 laipsnių. „Bet neįsigilinau į programą, kad kilsime į kalnus, važiuosime sniego motociklais. Avėjau medžiaginius batelius, kurie iš karto peršlapo, džinsai patrumpinti…“ – kaip nuotykį prisiminė Makalius ir pripažino, kad iš savo klaidos Kazachstane vis dėlto nepasimokė. Juodkalnijoje pernai birželį, Taros upės kanjone, buvo tik 8 laipsniai šilumos. Šortai, nešilta striukė tikrai nebuvęs geriausias aprangos pasirinkimas. Prieš kelionę verslininkas patarė ne tik pasidomėti šalies, į kurią ruošiamasi, orais, kokie dokumentai reikalingi, bet ir įsigilinti į programą: „Yra šalių ar objektų, kur būtinos ilgos kelnės ir drabužiai ilgomis rankovėmis, pavyzdžiui, kad patektum Dubajuje į mečetę, nors ir 45 laipsniai karščio.“
Būtina, pasak Makaliaus, prieš kelionę pasirūpinti vaistinėle, o kad kelionė prasidėtų be įtampos, reikėtų susidaryti daiktų, kuriuos būtina pasiimti, sąrašą. Grįžus iš kelionės verta peržiūrėti, kurių daiktų neprireikė – taip mokomasi iš savo klaidų.


Mieliausia – Lietuva
Kelionių verslą nuo jų aprašymų internete pradėjęs Makalius dabar vadovauja daugiau nei 50 žmonių komandai ir yra penktas pagal dydį kelionių organizatorius Lietuvoje. Į su darbu susijusias keliones po pasaulį jis vyksta panašiai kas dvi savaites, o paklaustas, ką rekomenduotų aplankyti turistams, atsako, kad Turkiją dėl kokybės ir kainos santykio, Juodkalniją, kurios Taros upės kanjonas įtrauktas į UNESCO Pasaulio gamtos paveldo sąrašą, o įspūdingiausia praėjusių metų kelionė Europoje buvusi į Madeirą Portugalijoje.
Nors keliautojui vienus kvapą gniaužiančius vaizdus nuolat keičia kiti, iš visų kelionių su džiaugsmu grįžta namo. „Mano mylimiausia šalis, be jokių abejonių, yra Lietuva. Esame nedidelė valstybė, kurioje lengva pasiekti užsibrėžtą tikslą. Čia yra keturi metų laikai. Man Lietuva – pati geriausia šalis, kurios nekeisčiau į nieką, čia yra mano namai“, – sakė daug pasaulio šalių apkeliavęs kelionių organizatorius.


Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content