Ar tik mados turi dominuoti istorinėse fotografijose?

Graži skulptūrinė fotografija iš prieškario, dabar pastatyta Jono Basanavičiaus gatvės pradžioje, visai ne madai (nors puikiai atspindi ano meto aprangos stilių) skirta, o reprezentuoja konkrečius asmenis – gargždiškių pedagogų, 1941-ųjų metų tremtinių Alfonso ir Jadvygos Kiaunių šeimą, kuri būtent šioje gatvėje yra gyvenusi.„Blogiau kai darbas miršta dar esant gyvam autoriui…“ Tokios nuogąstingos mintys priklauso Gargždų miesto jubiliejinių renginių dienomis Klaipėdos gatvės alėjoje pastatyto šuniuko skulptūrėlės autoriui Sergėjui Plotnikovui. Šiais žodžiais mūsų „Bangos“ korespondentei Agnei Adomaitei kūrėjas išreiškė tikėjimą, kad jo sukurti meno kūriniai džiugins ilgai ir ne tik mažuosius gargždiškius. Būtent ilgai…

Priminsiu, kad alėjoje šalia šių mielų bronzinių figūrėlių, prie kurių dabar būriuojasi dabartiniai miesto gyventojai, stovi kita skulptūra, taip pat pastatyta Gargždų miesto sukakties minėjimo proga, – meno kūrėjo statusą gavusio medžio skulptoriaus Petro Balsio koplytstulpis „Gargždiškis“. Bet tik akylesni praeiviai įstengia jį pamatyti tarp tankiai sukerojusių liepų šakų.

Tada taip pat buvo triukšmingas skulptūros „Gargždiškis” atidengimas. Buvo sakomos gražios kalbos ir patikinta, jog šis tautodailės kūrinys miesto žmonėms nuolat primins Gargždų istoriją. Kurį laiką skulptūra tikrai buvo didelėj pagarboj. Bet vykstant alėjos rekonstrukcijai statybininkai ją nugrūdo į pašalį, o miesto šeimininkai iki šiol taip ir nepasirūpino, kad ji atsirastų deramoje vietoje. Tai jau ne pirmas kartas, kai mūsų mieste skubomis ką nors pastatom, bet paskui pamirštam…

Užuomaršoms norisi priminti, jog pernai solidi rajono atrankos komisija skulptūros autoriui Petrui Balsiui, įvertinusi jį kaip tradicinio liaudies meno kūrėją, skyrė prestižinę Vytauto Majoro vardo tautodailės premiją. Krašto muziejuje vykusiose premijos įteikimo iškilmėse greta liaupsių autoriui buvo užsiminta, kad jo „Gargždiškis“ dabar nepelnytai nugrūstas. Tada su kitais valdžios žmonėmis Savivaldybei atstovavęs Administracijos direktorius S. Karbauskas viešai pažadėjo, jog liepas nugenės, skulptūros aplinka bus deramai sutvarkyta. Koplytstulpį „Gargždiškis“ akylesni praeiviai Klaipėdos gatvės alėjoje įstengia pamatyti tarp tankiai sukerojusių liepų šakų.Deja, liko tik pažadai.

Tokia, deja, nereta mūsų tikrovė. Ypač kultūrinėje erdvėje. Gyvenam šia diena, regim tik tiek, kiek užmato mūsų akiratis. O kad jis labai siauras, tai ir grįžkime prie šio straipsnio antraštės. Man teko asmeniškai pažinoti žymiai daugiau vietinių senųjų gargždiškių nei tiems, kam šiandien pagal pareigas priklauso domėtis, kaip atrodė Gargždai anksčiau.

Šių metų jubiliejinės šventės proga mieste atsiradusių dekoracijų idėjos autorius režisierius V. Kvedaras tai pačiai korespondentei A. Adomaitei sakė, jog kuo pulsuoja istorija, tą jis ir stengiasi parodyti. Kai kas iš tiesų pavyko, kaip antai, Dovydo žvaigždė buvusioje mieste Sinagogų gatvėje. Naujiesiems gargždiškiams ji primins prieš karą čia buvusią gausią žydų bendruomenę. Tik štai kita graži skulptūrinė fotografija iš prieškario, dabar pastatyta Jono Basanavičiaus gatvės pradžioje, visai ne madai (nors puikiai atspindi ano meto aprangos stilių) skirta, o reprezentuoja konkrečius asmenis – gargždiškių pedagogų, 1941-ųjų metų tremtinių Alfonso ir Jadvygos Kiaunių šeimą, kuri būtent šioje gatvėje yra gyvenusi, o dabar galima sutikti čia netoliese gyvenančią jų dukrą Laimą Kiaunytę-Mickienę. Ji man yra papasakojusi įdomią šiuo metu viešai rodomos fotonuotraukos istoriją, kuria, manau, nesunkiai galėjo pasidomėti dekoracijų sumanytojai.

Prieškario meto Lietuvos mokyklų pedagogės buvo išties madingos merginos, o atostogų metu daug keliavo po Lietuvą. Tad dvi draugės iš Aukštaitijos atkako į mūsų pajūrio kraštą ir viešėjo gargždiškių kolegų Kiaunių šeimoje. Neprošal būtų prie šios nuotraukos tai ir pažymėti.

Palaikau dekoracijų sumanytojus – geras noras savo miestą puošti ir juo gėrėtis. Tik nepamirškime, jog šį kraštą kūrė ir ankstesnės kartos.

Aldona VAREIKIENĖ

Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių