Atnaujinti istorinį pastatą reikės ir gyventojų pastangų
Praėjusį rugsėjį „Bangos“ laikraštyje išspausdintame straipsnyje „Emigrantei skauda širdį dėl Priekulėje griūvančios miesto pažibos“ buvo išdėstyta nykstančio Klaipėdos g. 13 namo, kultūros paveldo objekto, situacija. Šiame pastate būstą turinti emigrantė Gražina Pavliatenko skundėsi, jog niekas tuo nesirūpina.
Neseniai sulaukėme jos laiško: „Noriu pasidžiaugti su „Bangos“ redakcija, kad pradėti šio namo remonto darbai. Judame į priekį. Ačiū redakcijai už pagalbą. Džiaugiuosi be galo.“
Per šimtmetį sunykęs grožis
Apsilankėme Priekulėje, Klaipėdos g. 13 gyvenamajame name, pasidairyti, kas gi ten pasikeitė. Supratome, jog gyventojų nepadaugėjo – sniego nuo laiptų į pastatą nebuvo kam nuvalyti. Vyresniems žmonėms tikras iššūkis jais užsikabaroti.
Laiptinėje negalėjai nepastebėti krūvos – daugiau nei 30 pranešimų-sąskaitų už įvairias paslaugas. Didžiuma namo gyventojų emigravę arba… ilsisi amžinybėje. Apie porą metų įvairios tarnybos siuntė anapusybėn iškeliavusiai moteriai pranešimus. „Verčiau reikėjo kapinėse ant paminklo pakabinti“, – ironizavo ištikima, ilgiausiai gyvenanti namo gyventoja Vanda Būdvytienė.
Laiptinėje žvilgsnį patraukė naujutėlaitės durys. Vadinasi, atsirado naujakurys. Iš tiesų už šių durų vyksta būsto remontas. Kalbama, jog pirmame aukšte dar kažkas gyvena. Be to, čia įsikūrusios kelios verslo ir paslaugų įmonės.
Senutėliais mediniais laiptais su išpjaustinėtais turėklais pakilus į antrą aukštą gardus kepsnio kvapas atvedė į V. Būdvytienės butą. Ji patikino ilgiausiai gyvenanti ne tik šiame name, bet ir Priekulėje. „Mes su tėvais į ištuštėjusį miestą atsikraustėme 1945 metais, o prieš 68 metus įsikūrėme šiame name, – kalbėjo 78-erių metų gyventoja. – Tuomet nesupratau, koks tai gražus namas buvo.“
Bet buvusios prabangos seniai nebelikę. Dabar praeiviai turi saugotis, kad ant galvų neužkristų tinkas, apdailos elementai. Pasak garbaus amžiaus V. Būdvytienės, kapitalinio remonto šis istorinis 115 metų kultūrinio paveldo objektas per savo amžių nėra sulaukęs – tik kosmetinio. Ir langai nuo statybos pradžios tie patys išlikę. Ji prisiminė, jog kadaise norėta nuplėšti balkonus, kurie dekoruoti nagingo kalvio sukurtais puošybos elementais augaliniais motyvais. „Mes, gyventojai, nepajėgūs suremontuoti pastatą“, – ištarė jo istorijos žinovė ir liudytoja.
Daugiabutyje šildomas vienas butas
V. Būdvytienės būstas suremontuotas ir šildomas. Šiame 13 butų name ji vienintelė nuolatinė gyventoja. Artimiausia kaimynė iš tos pačios laiptinės, nors dešimtmečiu jaunesnė, žiemoja pas vaikus. „Viskas būtų neblogai, bet šalta mano bute, nes niekas aplinkui nesišildo savo būstų, – dėstė pašnekovė. – O virš manęs esančio būsto šeimininkas pradėjo remontą, išgriovė ir palėpę, bet nieko nebedaro.“
V. Būdvytienė parodė butą, kurio šeimininkė ne vienerius metus ilsisi amžinybėje. Negyvenamas patalpas niokoja ne tik laikas, bet ir šaltis bei drėgmė. Pabuvojus šiame apleistame bute sunku buvo atsikratyti slogaus jausmo. Pasak pašnekovės, jo nepanoro perimti mirusiosios vaikai, todėl atiteko valstybei.
V. Būdvytienė parodė ir G. Pavliatenko būsto duris. „Grįžusi iš užsienio, čia net neužsuka“, – šyptelėjo ji.
Priekuliškė nesistebėjo ištuštėjusiu savo namu – visą Lietuvą ištuštino emigracija. Likusi viena didžiuliame daugiabutyje, stengiasi prižiūrėti, kad čia neslampinėtų įtartini pašaliniai, nepridarytų eibių. Ir visgi mums apžiūrint pastatą gyventoja aptiko kelias skardines nuo alaus. Argi visus sužiūrėsi…
Kas pasikeitė name po remonto? „Suremontavo tris kaminus – teko sumokėti 167 eurus, tai yra daugiau nei pusę pensijos. Stogo neremontavo, tik skylę užtaisė“, – dėstė V. Būdvytienė.
Laikinai bėdų nėra
UAB „Gargždų būstas“ techninės priežiūros vadovas Julius Gerlikas kalbėjo, jog pavyko atsikratyti avarinių šio namo bėdų – permūryti tris kaminus ir sutvarkyti stogą. „Tai netipinis sprendimas: ant seno stogo uždėjome naują dangos sluoksnį. Problema išspręsta laikinai – skundų, jog varva vanduo, nebesulaukiame“, – kalbėjo J. Gerlikas.
Pritrūko remontui sukauptų lėšų, todėl iš gyventojų teko surinkti apie tūkstantį eurų. „Gargždų būstas“ įspėjo, jog kaupimui reikia skirti daugiau pinigų. „Iš rajono Savivaldybės gavome 2004 metais komercinių patalpų savininkų parengtą šio namo fasado ir stogo remonto projektą, kuris buvo suderintas su visomis institucijomis, netgi su Kultūros paveldo departamentu, tačiau nebuvo pradėtas. Vasario mėnesį vyksiančiame gyventojų susirinkime juos supažindinsime su projektu ir ieškosime tinkamiausio būsto tvarkymo būdo“, – teigė J. Gerlikas.
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė sakė girdėjusi, jog rajono Savivaldybė imsis priemonių, kad atsirastų galimybių rajone išsaugoti privačius kultūros paveldo objektus. To labai laukia priekuliškiai.
„Šiemet turime paruošti saugomų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo (kompensavimo) tvarkos aprašą. Jį parengę teiksime Tarybai tvirtinti. Rajono Savivaldybės strateginiuose planuose numatyta 2020 m. pradėti įgyvendinti šią tvarką skiriant 50 tūkst. eurų, o 2021 m. – 100 tūkst. eurų. Tokia patirtis yra Klaipėdoje, Kaune. Iš dalies kompensuojant tvarkybos darbus vertingiausioms objekto savybėms išsaugoti – galimybė padėti žmonėms išsaugoti privačius kultūros paveldo objektus. Tačiau labai svarbus gyventojų indėlis“, – kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Šmatauskienė.
