Diskusija apie balsavimą nuo 16-os
Konferenciją „Balsavimas nuo 16 metų. Ateities Lietuvos scenarijus“, gruodžio mėnesį vykusią Seime, organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo reikalų departamento bei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
Pranešimus skaitė atstovai iš Maltos, Austrijos bei Estijos, pristatydami savo valstybių pavyzdžius ir pasidalindami patirtimi apie balsavimo nuo 16 metų įtvirtinimą ir įgyvendinimą.
Plenarinės diskusijos metu kartu su LR Seimo, ministerijų, universitetų bei organizacijų atstovais buvo diskutuojama apie Konstitucijos pataisos kylančias galimybes bei grėsmes. Viena iš konferencijos iniciatorių LR Seimo narė R. Miliūtė teigė, jog „pats balsavimas nėra vertybė savaime, bet tai, ką gali atnešti priimtas sprendimas, kartu gali pasitarnauti ir kuriant labiau politiškai išprususią visuomenę“.
„Tai diskusijos ne tik apie balsavimą, bet greičiau apie pasitikėjimą, pilietiškumą ir pilietinę galią. Ar 16-metis gali turėti pilietinę galią ar ne, nes į tai įeina ne tik balsavimo teisė. Turime susitarti, kas yra pilietiškumo ugdymas, kaip jį ugdyti bei kaip jį suvokti visuomenei“, – savo įžvalgomis taip pat dalijosi ir Lietuvos jaunimo organizacijų prezidentas A. Mikalauskas.
Pilietinės visuomenės instituto direktorė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų daktarė I. Petronytė-Urbonavičienė kvietė pažiūrėti į viską šiek tiek iš kitos pusės ir teigė, kad statistiniuose duomenyse pastebimas menkas jaunų žmonių domėjimasis politika, taigi, dabartinė situacija nėra tokia paprasta, kaip norėtųsi. „Jaunimas 15-likos, 16-likos ar 17-likos nėra linkęs domėtis nei pasaulio, nei vietos bendruomenės naujienomis ir jų įsitraukimas gali būti vertinamas skeptiškai“, – teigė I. Petronytė-Urbonavičienė.
Konferencijoje apie galimybes balsuoti nuo 16-os metų dalyvavo Savivaldybės tarybos narė, Jaunimo reikalų tarybos narė Rasa Petrauskienė, trys jaunimo atstovai ir jaunimo reikalų koordinatorė Adelija Radžienė.
