Gargždiškė skleidžia futbolo nuotaikas

Gargžduose užaugusi, dabar Vilniuje gyvenanti Indrė DAUSKORDAITĖ (26 m.) yra pasinėrusi į pasaulio futbolo čempionatą. Ji dirba LRT televizijoje ir rengia reportažus daugiausia apie futbolui neabejingus žmones. Simboliška, jog iš Gargždų – futbolo miesto – kilusi Indrė visai Lietuvai skleidžia spalvotas futbolo nuotaikas. Malonus sutapimas: pasaulio futbolo čempionatui skirtos laidos vedėjas – Šarūnas Mazalas, taip pat gargždiškis.

Žavėjo ir aktorystė

– Indre, kada sužavėjo žurnalistika?

– Mane jau seniai traukia dvi profesijos: aktorystė ir žurnalistika. Iš pradžių labiau norėjau būti aktorė, net dramos būrelį lankiau. Tačiau 9–10 klasėje apsisprendžiau vis dėlto rinktis žurnalistiką. Buvau kodėlčiukė: vis klausinėdavau, ką nors aiškindavausi. Galbūt ši savybė ir lėmė apsisprendimą pasukti žurnalistikos keliu. Įstoti į žurnalistiką padėjo geri valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Kiek pamenu, už lietuvių kalbos valstybinio egzamino teksto interpretaciją surinkau 94 ar 96 balus. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje literatūros mokė a. a. mokytoja ekspertė Stefanija Čeledinienė. Net neabejoju, kad ji labai prisidėjo prie tokių rezultatų. Žurnalistikos bakalauro studijas baigiau Klaipėdoje, o magistrantūros – Vilniuje.

– Televizijoje pradėjai dirbti iškart po studijų?

– Teko atlikti praktiką įvairiose visuomenės informavimo priemonėse: po pirmo kurso rašiau į dienraštį „Klaipėda“, po to papildomų įgūdžių įgijau radijo stotyje „Laluna“, dar vėliau – „Balticum“ televizijos žinių tarnyboje. Čia atlikau ne tik praktiką, bet ir dirbau. Kai pradėjau studijuoti Vilniuje, atsirado galimybė dirbti laidoje „Laba diena, Lietuva“. Vėliau buvau pakviesta į kitas laidas – „Keliai. Mašinos. Žmonės.“ ir „Specialus tyrimas“. Dabar baigėsi televizijos sezonas ir dar nelabai aišku dėl kito. Kadangi vyksta pasaulio futbolo čempionatas, ruošiu reportažus šio žaidimo tematika. Jau anksčiau esu vedusi rubriką „Futbolas moterų akimis“, o dabar orientuojamės į visus žmones, kuriuos domina futbolas.

Ko nenori, tas ir atsitinka

– Esi futbolo fanė?

– Anksčiau tikrai nebuvau. Sportas buvo ta sritis, kurioje niekada nenorėjau dirbti. Tačiau taip jau būna gyvenime, ko nenori, tas ir atsitinka. Dirbdama „Laba diena, Lietuva“, sėdėjau sporto redakcijoje (tiesiog ten buvo laisva darbo vieta), susibendravau su kolektyvu ir man pasiūlė pabandyti. Buvo labai įdomu, nuo tada ir pradėjau aktyviai domėtis futbolu, anksčiau viską žinojau paviršutiniškai.

– Dabartinis darbas tenkina?

– Taip, tačiau, žinoma, televizijoje yra sunku, labai daug įtampos, streso. Nėra taip, kaip įsivaizduoja daugelis jaunuolių, jog tu rodaisi televizijos ekrane ir esi populiarus, visas tavo gyvenimas rožėmis klotas. Tai juodas, bet žavus darbas. Niekada negali atsipalaiduoti ir sėdėti it valdininkai toje pačioje vietoje. Vieną dieną tu gali dirbti sporto redakcijoje, kitą – politikos ir pan.

– Ar pati leidi laisvalaikį prie televizoriaus?

– Taip, labai įdomu stebėti kolegų darbą, pamatyti jų klaidas ir pasidžiaugti rezultatais. Manau, labai gerai dirba politikos srityje Edmundas Jakilaitis, jis puikiai geba valdyti savo kalbą, atitinkamai elgtis tiesioginiame eteryje. Mane taip pat žavi įdomios, kitokiu kampu sukurtos laidos. Pavyzdžiui, „Pasivaikščiojimai su Ryčiu Zemkausku“.

Netikėtos piršlybos kalnuose

– Reportažų rengimas atima daug laiko ir energijos, lieka laiko pomėgiams?

– Kurį laiką lankiau lindihopo šokius. Mėgstame su draugais ištrūkti į gamtą: plaukti baidarėmis, eiti į žygius ir pan. Beje, anksčiau dažnai važiuodavome autostopu, ne kartą dalyvavome autostopo varžybose. O žiemą smagiausia yra slidinėti.

– Teko atsigirsti, jog paskutinis slidinėjimas ilgam išliks atminty?

– Buvome Slovakijoje, ant kalno skardžio draugas Donatas man netikėtai pasipiršo. Užmautas sužadėtuvių žiedas įpareigoja planuoti vestuves. Esame kartu jau 7 metus. Ketiname susituokti kitą gegužę. Mums patinka vienuolis Pijus, kuris dirba Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, tad pastarojoje ketiname ir susituokti.

– Vilnius yra tas miestas, kuriame norisi gyventi ir ateityje?

– Kol kas čia gyvenu, nes yra labai daug perspektyvų darbo prasme. Tačiau didžiulės meilės šiam miestui dar nepajutau. Vis dar pasiilgstu pajūrio: tiek Gargždų, tiek Klaipėdos, kurioje taip pat gyvenau studijų metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių