Gargždų gimtadienį užliejo proveržio banga

Gargždų miesto garbės piliečio vardas šiemet suteiktas ilgametei pedagogei, Švietimo skyriaus darbuotojai T. Vaičiulienei, partizanų vadui A. Stalmokui (po mirties), kurio apdovanojimą atsiėmė giminaitė S. Stalmokė, ir poetui, dramaturgui M. Vaitkui (po mirties), kurio įvertinimas įteiktas taip pat artimosioms – R. Lebednykienei bei V. Daugintienei.

Oficialioji renginio programa pabaigta roko opera „Jūratė ir Kastytis“. „Pastaroji mums – kaip keturių vandenų kraštui – puikiai tiko tematiškai. Juolab tai reprezentavo mūsų kraštą svečiams, atvykusiems iš užsienio. Profesionalių šokėjų pasirodymas, Aistės Smilgevičiūtės, Vaido Baumilos ir kitų vokalas, pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų persmelkta scenografija nepaliko abejingų“, – pasiektu rezultatu džiaugiasi Gargždų kultūros centro režisierius V. Kvedaras.

Šeštadienio Gargždų jubiliejinio gimtadienio renginius vedė „Info TV“ laidų vedėjas Tadas Grabys, pertraukėlės metu mielai bendravęs su Gargždų kultūros centro direktorės pareigas laikinai einančia Asta Vaičiuliene, „Bangos“ redaktore Vilija Butkuviene ir žurnaliste Agne Adomaite.

Gargždų miesto garbės pilietei ilgametei pedagogei, Švietimo skyriaus darbuotojai T. Vaičiulienei rajono meras V. Dačkauskas linkėjo sveikatos ir energijos.

Keturias dienas Gargždus drebino miesto jubiliejinio 765-ojo gimtadienio šventė. Skirtingose erdvėse vykę kultūriniai, meniniai, edukaciniai bei sporto renginiai sutraukė masę žmonių. „Proveržis. Atbudimas“, – taip šiųmetę šventę apibūdina gargždiškiai, kurie tvirtina tokio sujudimo mieste neregėję nuo 750-ojo gimtadienio.

Šventės biudžetas – apie 76 tūkst. Eur, iš kurių 60 tūkst. Eur skyrė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, likusi suma surinkta iš rėmėjų.

Meras linkėjo klestėti

Šeštadienį Minijos slėnyje gausiai susirinkusius gargždiškius ir miesto svečius sveikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pastebėjo, jog miestas istorijos vingiuose išgyveno įvairius etapus. Gargždų klestėjimas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Gyventojų skaičius nuosekliai augo. 1979 m. buvo 10 000 gyventojų, o 2004 m. – jau 15 000, o šiandien – 17 000. „Džiaugiamės, kad ne tik Gargždų mieste, bet ir visame rajone daugėja gyventojų, didėja gimstamumas, ekonomika auga, pritraukiama vis daugiau investuotojų. Te Gargždų miestas gyvuoja ir klesti dar ilgus metus“, – linkėjo V. Dačkauskas.

Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis akcentavo, jog tiek Gargždai, tiek Klaipėda yra vieni iš seniausių miestų Lietuvoje. Gargžduose, jo įsitikinimu, yra žmonių, kurie gali kurti europietišką, inovatyvų ir dinamišką miestą, besikeičiantį į gerąją pusę.

Užsienio delegacijų vizitas

Solidumo iškilmėms suteikė Gargždų miestų partnerių atstovų vizitas. Ilgiausiai Gargždai bendradarbiauja su Lenkijos Ylavos miestu – jau 20 metų! Pats Ylavos miesto meras Adam Żyliński Gargžduose viešėjo pirmą kartą, tačiau apsikeitimas šalių delegacijų vizitais – ne naujiena. Estijos Maardu miesto, su kuriuo Gargždai bendradarbiauja jau penkerius metus, Tarybos pirmininkas Ailar Lyra pastebėjo, jog tiek Maardu, tiek Klaipėdos rajonas turi priėjimą prie jūros, kuri formuoja žmones ir moko siekti savo tikslo, įveikti visus sunkumus.

Daugiausia aplodismentų sulaukė tolimosios Gruzijos (Sakartvelo) Kachetijos regiono gubernatorius Gegechkori Benedikte, publikai prabilęs lietuviškai ir pastebėjęs, jog Gruzija seniai jaučia Lietuvos palaikymą: „Lietuviai buvo pirmieji iš viso pasaulio šalių, kurie 1918 m. po demokratinės Gruzijos respublikos paskelbimo atidarė pirmąją ambasadą šioje šalyje. Lietuva taip pat yra pirmoji šalis, kuri pripažino ir legalizavo tautinį Gruzijos pavadinimą į Sakartvelas. Labai Jums ačiū.“

Jubiliejaus proga Gargždus ir rajono žmones sveikino LR Seimo narys Bronius Markauskas, taip pat Šilutės rajono savivaldybės vicemeras Algis Bekeris, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė.

Suteikti Garbės piliečių vardai

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Gargždų miesto garbės piliečio vardas šiemet suteiktas partizanų vadui Antanui Stalmokui (po mirties), kanauninkui, poetui, dramaturgui Mykolui Vaitkui (po mirties) ir buvusiai ilgametei Švietimo skyriaus darbuotojai Teresei Vaičiulienei.

A. Stalmokui skirtą apdovanojimą atsiimti atėjusi jo giminaitė Sigita Stalmokė sakė, jog šis garbus įvertinimas dar kartą visiems primena, kokia brangi yra Lietuva, koks skaudus būna jos laisvės siekis: „Tad šio gražaus gimtadienio proga norėčiau visiems palinkėti, kad pasaulyje būtų taika ir Lietuva visada būtų laisva, o mes – šio ramaus ir gražaus miesto žmonės – su Aukščiausiojo pagalba būtume sveiki, laimingi, mylintys ir suprantantys vienas kitą.“

Už poetui, dramaturgui M. Vaitkui suteiktą Garbės piliečio vardą dėkojo Virginija Daugintienė ir Rymantina Lebednykienė: „Ačiū už tokį įvertinimą. Ačiū, kad atsimenate.“

„Kas geba remdamasis sena atrasti nauja, tas vertas būti mokytoju“, – tokiais žodžiais pristatyta ilgametė Švietimo skyriaus darbuotoja T. Vaičiulienė, kuriai, kaip minėta, taip pat suteiktas Garbės piliečio vardas. „Nesitikėjau, kad būsiu taip pagerbta už savo darbą. Esu dėkinga Švietimo skyriui, kolegoms, su kuriais teko ilgai dirbti, taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai už tokį įvertinimą. Džiaugiuosi matydama puikias Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigas, aukštos kvalifikacijos pedagogus, kurie nuolat tobulėja ir dalijasi darbo patirtimi. Miestas gražėja, auga, būkite laimingi. Tegul jaunoji karta ryžtingai siekia savų tikslų“, – linkėjo T. Vaičiulienė, kuri vos tik nulipo nuo scenos iškart buvo apsupta bičiulių, artimųjų, buvusių kolegų – visi norėjo pasveikinti, apkabinti, tarti gerą žodį.

Kilstelėjo kultūros kartelę

Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras akcentavo, kad šeštadienį norėta oficialiąją dalį, kultūrinius renginius kilstelti iki aukščiausio lygmens. Šeštadienio vakaro renginius vedė mūsų kraštietis, „Info TV“ laidų vedėjas Tadas Grabys. O sekmadienio vakaras jau skirtas atsipalaiduoti, kur skambėjo pop­muzikos dainos, įvyko populiarumo vaisius raškančio Sauliaus Prūsaičio koncertas, sutraukęs masę gargždiškių, miesto svečių.

Pasak režisieriaus V. Kvedaro, keturias dienas vykusios šventės programa buvo orientuota į skirtingas amžiaus grupes, kad visiems užtektų veiklos. „Pats čia pradėjau dirbti prieš ketverius metus, mačiau, kad Gargždai turi didžiulį potencialą, čia galima kelti kultūros kartelę aukštyn ir aukštyn. Džiaugiuosi, kad kartu su visa komanda tai pavyko padaryti. Šiemet be Gargždų kultūros centro jubiliejinę šventę padėjo surengti Gargždų atviras jaunimo centras, Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, Sporto centras. Puikiai įsiliejo Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras su sveikatos festivaliu „Tu gali“, kuris vyko sek­madienį miesto parke“, – dėstė V. Kvedaras, sulaukęs daugybės teigiamų atsiliepimų. Anot jo, vienintelis dalykas, dėl kurio apmaudu, kad dėl lėšų stokos nepavyko pareklamuoti Gargždų šventės nacionaliniu mastu taip, kaip tikėtasi.

KOMENTARAI

• Gargždiškė menininkė Ina LUKAUSKAITĖ: „Gargžduose gyvenau nuo pat gimimo. Tik studijų metais buvau išvykusi ir kurį laiką gyvenau Vilniuje, Kaune. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms į Gargždus teko grįžti, tai buvo savotiška tremtis, mat norėjau ištrūkti iš gimtojo lopšio. Mano spintoje seniai kaba marškinėliai su užrašu „Aš myliu Gargždus“, tačiau niekada neturėjau nuoširdžios vidinės intencijos juos apsivilkti. Tačiau šis Gargždų miesto gimtadienis pakeitė vidinę jauseną, Gargžduose įvyko proveržis. Užuomazgos buvo juntamos jau tada, kai Gargždų miesto bendruomenė pradėjo tvarkyti parką, sodinti narcizus, rengti piknikus. Gyventojų bendrystę dar labiau sustiprino Kovo 11-ąją didžiulės trispalvės nešimas. O dabar – šis jubiliejus, kurio programą galėčiau prilyginti karališko lygio švediškam stalui – pagalvota apie visas amžiaus grupes, įvairiausius poreikius, tad kiekvienas skanavo tai, kas jam labiausiai patinka. Pagaliau pajaučiau, kaip didžiuojuosi savo miestu ir jo žmonėmis. Šventės biudžetas didelis, tačiau programai įgyvendinti reikėjo strategijos, aštraus mąstymo ir drąsos – juk visada yra rizikos faktorius, kad vienas ar kitas dalykas nepasiteisins. Džiaugiuosi, kad laikinai Gargždų kultūros centro direktorės pareigas einanti Asta Vaičiulienė gebėjo sutelkti puikią komandą, ją įkvėpti ir kūrybiškai įgyvendinti visus planus. Tam reikia charizmos, kurios ji turi užtektinai.“
• Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Inesa GAUDUTYTĖ: „Gimtadienis atšvęstas be galo sėkmingai. Pati organizavau Birželio 1-ąją – vaikų ir jaunimo dieną. Oras buvo puikus, kaip ir visą savaitgalį, bet ir programa įtraukianti. Nuo ryto karaliavo vaikai, jiems buvo daugybė pramogų, įgyvendinome šokančios aikštės (iniciatorė – G. Malūnavičienė) idėją su 200 Klaipėdos rajono šokėjų. Į respublikines breiko varžybas (kuravo E. Stropienė) atvyko talentai net iš Kauno, suburta profesionali komisija, o didžėjus – iš Rygos. Parkūras (organizavo T. Pranys) taip pat visus sužavėjo. Iš daugelio Lietuvos miestų suvažiavę sportininkai varžėsi ir dovanojo tokį reginį, kurį net sunku apibūdinti. Šokinėjimas iš karinės technikos ar VšĮ „Pamario žirgai“ auklėtinių triukai ant žirgų vertė publiką aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Įspūdingas „Radistų šou“ taip pat dar ilgai išliks atminty.“
• Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja, gargždiškė Rasa LINKIENĖ: „Į miesto šventinį šurmulį įsiliejau minint Vaikų gynimo dieną. Nuo ankstyvo ryto, vedina dainos studijos „Bangelės“ dainininkais, įsijungiau į akciją „Taikos glėbys“. Skambiomis dainomis sveikinome miestelėnus ir svečius. Išbandėme naują sceną Jaunimo vasaros estradoje.

  Negalėjau nepastebėti, kad „Radistų“ vakaro šou metu klubus judino vaikai, jaunimas ir garbaus amžiaus žmonės – visi vienu ritmu… Netrūko geros muzikos, kokybiško garso. Šalia besišypsančių savo buvusių mokinių jaučiausi kaip „pametusi“ 30 metų.

  Labai svajojau pamatyti roko operą „Jūratė ir Kastytis“, nes tai tautinių ir etninių motyvų, melodingomis arijomis persmelktas kūrinys, bet tik ne arenose. Stebėdama šią roko operą Gargždų slėnyje, kur scena tarsi prarado savo ribas, susiliedama su vasara alsuojančia gamta, šalia tekančia Minija, jaučiausi davusi peno savo sielai.

  Mūsų šeima mėgsta laisvalaikį leisti su dviračiais. Todėl paskutinę miesto šventės dieną moraliai palaikėme dviračių sporto varžybų dalyvius ir tuo pat metu grožėjomės atliekamais triukais su šia transporto priemone.

  Miesto šventės programa buvo parinkta visiems skoniams, tikrai buvo iš ko rinktis ir kur dalyvauti. Kaip švęsime po penkerių metų 770 gimtadienį, kartelė tai gerokai kilstelta?“