Gargždų miesto gimtadienyje – istorijos tėkmė
Praėjęs savaitgalis Gargždams buvo ypatingas. Mat nuo penktadienio iki sekmadienio čia buvo minimas 763-iasis miesto gimtadienis. Miestiečiai ir miesto svečiai užliejo gatves, o šventinius renginius jungė kelionė istorijos gijomis. „Keturių vandenų kraštas – istorija tęsiasi. Pajusk kultūros tėkmę“ – skelbė gimtadienio šūkis.
Eisenoje akį traukė dituviškių sijonas
Gimtadienio šventės šaukliu ir pradiniu kultūrinės programos tašku tapo eisena, į kurią susibūrė apie 30 kolektyvų. Pasipuošę, skanduodami savo šūkius ir dalindami žiūrovams geriausias emocijas eisenos dalyviai žygiuoti pradėjo nuo autobusų stoties Klaipėdos gatve, vėliau pasuko į J. Janonio, Žemaitės, Kvietinių gatves, o Klaipėdos gatve pasiekė Gargždų kultūros centro aikštę. „Norėjome, kad kuo daugiau žmonių galėtų pasidžiaugti eisena. Eidami ne tik pagrindine gatve siekėme užkrėsti šventine nuotaika ir kviesti miestelėnus lįsti iš namų ir kartu minėti miesto gimtadienį. Šventinėje kolonoje koja kojon žengė Gargždų muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras ir šokėjos, Garbės piliečiai, Savivaldybės atstovai, Seimo nariai, J. Lankučio viešosios bibliotekos darbuotojai drauge su svečiais iš Estijos, Gargždų bendruomenės nariai, Klaipėdos rajono jaunimo organizacijos, Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro, „Vaivorykštės“ gimnazijos, „Minijos“ progimnazijos, „Kranto“ ir Dituvos pagrindinės mokyklos, Gargždų sporto mokyklos bendruomenė, jaunieji „Bangelės“ futbolininkai, šauliai, linijinių šokių klubas „Gargždė“, Klaipėdos rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Klaipėdos rajono policijos atstovai ir kiti kolektyvai. Daugiausia žiūrovų dėmesio sulaukė Dituvos pagrindinės mokyklos plačiausias rekordinis sijonas“, – eiseną apžvelgė renginių organizatorė Milda Žemgulytė.
Gargždiškė Liuda Ratkevičienė žygeivius palydėjo šypsodamasi: „Šiemet eisena gausi ir įvairi, o pakitęs maršrutas tik į naudą. Tai puiki proga žygeiviams parodyti save, o miestiečiams – pasigrožėti ir kartu džiaugsmingai įsileisti širdin šventę. Sunku išskirti, kas labiausiai žavėjo, tačiau turbūt daugiausia dėmesio patraukė linijiniai šokiai ir dituviškių sijonas.“ „Bangos“ žurnalistės užkalbintos ant suoliuko sėdinčios senjorės pasigedo eisenoje judrumo ir veiksmo. „Norėjosi ne tik žygiavimo. Kolektyvai galėjo labiau pristatyti savo veiklą, o ne tik praeiti iškėlę vėliavą. Kai mūsų mergaitės lankė šokius, eisenoje ir šokdavo. O dabar ši graži tradicija nyksta. Jei ne Dituvos pagrindinės mokyklos sijonas, būtų buvę tikrai niūroka. Vaikai šaunuoliai – šitiek darbo įdėta siuvant kiekvieną detalę. Jiems nuoširdžiai plojome“, – dėstė gargždiškės Birutė, Danutė ir Regina.
Tiesa, kai kurie gyventojai apie pasikeitusį eisenos maršrutą nežinojo. „Specialiai važiavau į centrą paganyti akis į šventinę koloną, tačiau taip jos ir neišvydau. Pasigedau renginio sklaidoje akcentavimo apie pasikeitusį maršrutą. Apsižioplinusių buvo ir daugiau“, – nusivylė Ingrida Karalkovaitė.
Garbės pilietis pažadėjo dirbti, kaip dirbęs
Garbės piliečio pagerbimo ceremonija iš uždarų erdvių perkelta į miesto aikštę prie Kultūros centro. Patrankos salve, gėlėmis ir ovacijomis sutiktas 22-asis Gargždų miesto garbės pilietis Bronius Kalvaitis išliko santūrus – pažadėjo dirbti, kaip dirbęs ir būti toks, koks buvęs.
Sveikindamas susirinkusiuosius su 763-iuoju miesto gimtadieniu rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pasidžiaugė, kad Gargždai vis gražėja, daugėja suremontuotų gatvių, sutvarkytų erdvių ir todėl tampa patrauklūs svečiams. „Apie gargždiškių mokslo, meno, verslo pasiekimus jau žino ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – sakė miesto seniūnas Saulius Bakšinskis, ragindamas kartu kurti miestą, kad visiems jame būtų gera gyventi. Seniūnui teko garbė iš Seimo narės Agnės Bilotaitės rankų priimti Lietuvos istorinę vėliavą. Vakarų (Jūros) šaulių trečiosios rinktinės vadas atsargos majoras Rolandas Lukšas merui V. Dačkauskui įteikė 3-iojo laipsnio medalį „Klaipėdos sukilėlių keliais“ už Lietuvos kariuomenės istorijos atminties saugojimą ir ilgalaikį nuoširdų darbą organizuojant naktinį žygį, skirtą paminėti 1923 metų sukilimą ir Klaipėdos krašto prijungimą prie Mažosios Lietuvos.
Gargždų garbės piliečio vardas suteiktas už miesto vardo garsinimą, negailint jėgų ir laiko. „Nors buvo siūlymų šį vardą teikti tik jubiliejiniais miesto gimtadienio metais, kad neva nepritrūktume jo vertų asmenų, vis dėlto nuspręsta tradiciją tęsti ir Garbės pilietį kasmet paskelbti per miesto šventę. Gargždų garbės piliečiu šiemet paskelbtas B. Kalvaitis. Pedagogą, 35-erius metus vadovaujantį moksleivių poilsiavietei „Žilvitis“, sveikino rajono meras V. Dačkauskas, miesto seniūnas S. Bakšinskis, Seimo nariai, kolegos pedagogai, buvę ir dabartiniai „Žilvičio“ darbuotojai bei moksleiviškas vasaras joje leidę dabar jau suaugę vyrai ir moterys. „Visi laimingi turėdami tokį direktorių, o dabar ir savo Garbės pilietį“, – šmaikštavo pedagogė Janina Skulskienė. Už puikią gyvenimo pamoką B. Kalvaičiui dėkojo Gargždų bendruomenės narys Vytautas Čeledinas, nuoširdžiu dėmesiu apdovanojo 23-ioji buvusios I Gargždų vidurinės mokyklos laida, kuriai atstovavo Kultūros centro direktorė B. Oželienė. Malonia staigmena tapo buvusio keliautojų į kalnus klubo narių sveikinimas: „Dėkojame, kad gyvus ir sveikus mus parvedėte atgal.“ Apie 15 metų kartu keliavę vyrai turi ką prisiminti.
Glėbiai gėlių, gražiausių žodžių ir kuklus Garbės piliečio pažadas: „Aš Jūsų neapvilsiu: kaip dirbau, taip ir dirbsiu, koks esu, toks ir būsiu.“ Pasibaigus ceremonijai, B. Kalvaitis prisipažino, kad didžiausią tikslą jis pasiekė – „Žilvitis“ išsaugotas. „Kada nors bus kitas, naujas „Žilvitis“, – įsitikinęs sakė stovyklavietės vadovas linkėdamas šventėje pamiršti rūpesčius ir optimistiškai žvelgti į viską aplinkui.
Žvilgsnis į praeitį, dabartį ir ateitį
Saulėtą šeštadienio popietę prasidėjo ir iki vėlyvo vakaro vyko teatralizuota šventinė programa „Istorija tęsiasi“. Pasirinktas netradicinis renginio formatas: įgarsinti istoriniai faktai susieti su scenoje pasirodančiais atlikėjais. Gargždų miesto himnu pradėtą muzikinę inscenizaciją savo dainomis, šokiais ir vaidinimais tęsė „Lažupis“, „Viržis“, „Razbaininkai“, „Šešios bačkos“, „Minija“, „Šokanti aikštė“, o poetinę kompoziciją „Pasvirę į kraujo pusę“ emocingai pristatė „Vaivorykštės“ gimnazistai.
„Tai dalis mūsų istorijos, kurią mes turime žinoti ir gerbti, o istorijos laikrodis vis sukasi, tiksi rodyklės, Mūsų istorija įgavo pagreitį, kaip greitai bėga laikas ir kiek visko nutiko šiame mieste ir kiek dar laukia mūsų istorijos akimirkų, kurias mes kuriame kartu ir kiekvienas atskirai, tarsi dėlionę dėliodami detalę po detalės. Kiekvienos civilizacijos pamatas – kultūra, tad renginio scenarijumi siekėme žiūrovams parodyti jos tėkmę Keturių vandenų krašte. Apžvelgėme praeitį, dabartį ir ateitį, tai perteikdami istoriniais faktais, kuriuos puikiai atspindėjo ir renginio programa“, – idėją atskleidė renginio režisierius Vaidas Kvedaras.
Mugėje – apie 80 prekybininkų
Šventinė prekyba šįkart vyko kitoje nei įprasta vietoje – Savivaldybės aikštėje ir Kvietinių gatvėje. Savo gaminius ir prekes siūlė apie 80 tautodailininkų, amatininkų bei maisto produktų gamintojų. Mugėje nestigo originaliausių medžio dirbinių, o akys raibo nuo spalvingų ir pačių įvairiausių rankdarbių. Užsukus į jomarko skverelį buvo galima ir pavalgyti, ir pasipuošti, ir net būtiniausių buities priemonių į namus parsinešti. „Anksčiau niekur nebuvau mačiusi natūralių sulčių šerbeto, kurio mugėje buvo siūloma net trijų skonių. Vaikštinėdama tikrai džiaugiausi ir mėgavausi įvairove. Namiškiams lauktuvių parnešiu ne tik skanių, bet ir gražių konditerijos gaminių. O Tėvo dienai savo tėveliui nupirkau ir molinį puodelį. Minusas – per daug kiniškų prekių“, – pastebėjo iš Dauparų atvykusi Jovita Smilingaitė.
Anot Gargždų miesto seniūno S. Bakšinskio, mugės vieta buvo pakeista siekiant Klaipėdos gatvę skirti sportininkams. „Šventėje vyko daugybė sporto varžybų, kurioms reikėjo pakankamai erdvės, todėl renginio organizatoriai ir nusprendė šventinę prekybą perkelti į Savivaldybės aikštę. Mūsų užduotis buvo tik išduoti leidimus. Tiesa, vienas opiausių prekybininkams kilusių sunkumų – susidoroti su elektros nebuvimu miesto erdvėse. Daugelis atsivežė šaldytuvus, kitus įvairius prietaisus ir turėjo jungtis elektros generatorius, kurių skleidžiamas garsas toli gražu nekuria jaukios atmosferos. Ateityje galbūt vertėtų pagalvoti apie kapelijų koncertus mugėje“, – pastebi seniūnas.
Sutapo švenčių datos
Klaipėdos rajono gyventojai praėjusį savaitgalį ėjo ne tik į Gargždų miesto gimtadienį. Šeštadienį Drevernos mažųjų laivų uoste vyko pirmoji Pamario turizmo sezono atidarymo šventė. Joje pristatyta sezono naujiena – reguliarus maršrutas keleiviniu keltu „Gilija“, sujungiantis Juodkrantę ir Dreverną. Pasiteiravus apie dviejų švenčių datų sutapimą, Klaipėdos rajono turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė tikino, kad reguliaraus reiso atidarymui kitas laikas tiesiog nebuvo tinkamas. „Tai ne Savivaldybės, o Pamario turizmo klasterio narių verslininkų iniciatyva. Renginio idėja verslininkams kilo prieš porą mėnesių. Reguliarius reisus iš Drevernos į Juodkrantę galėjome organizuoti tik nuo birželio 1 d., tad pagalvojome, kad pirmasis birželio savaitgalis tiesioginiam reiso atidarymui tiktų labiausiai. Skelbti reiso atidarymą vėliau, kai jau savaitę kursuoja laivai, būtų tiesiog nelogiška. Žmonės pagal savo norus ir galimybes galėjo patys pasirinkti, kurioje šventėje dalyvauti, o labai norintieji – suspėti visur. Oficiali dalis prasidėjo 17 val., kai galėjo dalyvauti ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai“, – dėstė D. Buivydienė.
Apie kitus gimtadienio renginius – šeštadienio „Bangoje“.
Aistė NOREIKAITĖ ir Laima ŠVEISTRYTĖ
