Gargždų muziejus jau išaugo marškinėlius

Gargždų krašto muziejus dairosi dar vieno pastato ar sklypo statybai – tokį muziejaus plėtros žingsnį ką tik palaimino Savivaldybės taryba. „Iš vienos pusės džiugu, jog augame. Tačiau ankštose patalpose nebesutelpa ne darbuotojai, o per 10 metų surinkti mūsų eksponatai“, – pabrėžė muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

Kur dėtis muziejui – pasiūlymų sulaukta netgi labai įdomių. Vienas jų – prie stadiono statyti naują modernų pastatą. Į jį persikeltų ne tik muziejus, bet ir Gargždų muzikos mokykla, savo pastatą užleisdama jau seniai savajame nebesutelpančiai Savivaldybės administracijai. Bet visas fantazijas gali apriboti tik vienas dalykas – pinigai. O jų, žinia, rajono ižde – ne marios.

Išsiveža mūsų lobius

Muziejaus direktorės S. Buč­nytės teigimu, kasmet dėl netinkamų laikymo sąlygų (temperatūros, drėgmės, patalpų stokos) eksponatai iš rajono negrąžintinai perduodami kitiems šalies muziejams. Ir tik nuo jų malonės priklauso, ar gargždiškiai galės tuos vertingus eksponatus pasiskolinti ekspozicijoms. Taip prarandama neįkainojama rajono istorijos dalis.

Šiuo metu muziejaus turimas 18 kv. m kambarėlis, švelniai tariant, neatitinka muziejaus fondų saugykloms keliamų reikalavimų – patalpos turėtų būti bent keliskart didesnės.

„Nuolat sprendžiame problemą, kaip sutalpinti eksponatus. Galime tik pasvajoti apie senų baldų ar rakandų ekspozicijas, o juk tai būtų labai įdomu muziejaus lankytojams. Ekspozicijoms turime 35 kv. m patalpėlę, kuri edukacinei veiklai, kultūriniams ir reprezentaciniams renginiams taip pat yra per maža. Sudėtinga priimti didesnes kaip 15 asmenų grupes, neįmanoma rengti gausesnių renginių, nes nėra net kur prisėsti ar pasikabinti rūbų.

Muziejaus vadovė S. Bučnytė neabejoja tolimesnėmis muziejaus vystymosi galimybėmis: „Klaipėdos rajonas labai įdomus vien tuo, kad čia susilieja Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūros. Daug įdomių nenagrinėtų temų, galimybių dalyvauti tarptautiniuose projektuose, vykdyti edukacines programas. Darbo – į valias.“

Dėl ekspozicinio ploto stokos negalime pateikti visos turimos medžiagos apie Gargždų miesto istoriją, nes telpa tik po vieną ekspoziciją, gi kitos sandėliuojamos. Šiuo metu galima susipažinti tik su miesto tarpukario istorijos atkarpa“, – pasakojo S. Bučnytė.

Vasarą Gargždų muziejuje gana dažnai lankosi kruizinių laivų, atplaukiančių į Klaipėdą, turistai. Pasak direktorės, reiso metu per dieną sulaukiama 1–3 autobusų turistų, kurie supažindinami su tremties ir rezistencijos istorija. Dažniausiai tai senyvo amžiaus žmonės, kuriems ankštame muziejuje taip pat nėra patogu. Pavyzdžiui, nėra neįgaliesiems pritaikyto tualeto.

Gargždų krašto muziejus yra įsikūręs 122 kv. m mediniame namelyje, šildomame elektra, Sodo gatvėje su nedideliu kiemu. Muziejuje ir jo filialuose, įstaigos pateiktais duomenimis, dirba 17 darbuotojų, dėl padidėjusio darbo krūvio prašoma dar dviejų etatų – direktoriaus pavaduotojo ir muziejininko-istoriko. Muziejaus biudžetas su filialais pernai siekė 272 942 Eur, iš jų steigėjo – Savivaldybės lėšos – 242 388 Eur. Tad muziejus iš savo veiklos pernai sugebėjo užsidirbti apie 30 tūkst. Eur. Pernai muziejuje apsilankė 8 491 lankytojas, iš jų Gargžduose – 2 289.

Įsigis „Astoriją“?

Dėl Gargždų krašto muziejaus plėtros įstaigos vadovė S. Bučnytė į Savivaldybę kreipėsi dar pernai rudenį. Ši aštri problema Savivaldybėje buvo aptarta ne vieną kartą, ieškant tinkamo varianto. Viena iš muziejaus plėtros galimybių – tame pačiame kieme esančio 352 kv. m pastato – buvusio „Astorijos“ baro – įsigijimas ir pritaikymas muziejaus reikmėms. Baro patalpos nenaudojamos, apleistos, jos priklauso privačiam asmeniui ir bendrovei. Preliminari šių patalpų pardavimo kaina – 150 tūkst. Eur. Viso komplekso remontas kainuotų apie 562 tūkst. Eur. Teigiama, kad būtų sutvarkytas šis miesto kampelis, nors sunkių uždavinių tektų išspręsti daug, ypač keičiant pastato gabaritus (aukštį, plotą), sprendžiant projekto derinimo, įteisinimo, automobilių statymo problemas.

Į naujas patalpas muziejus įsikraustytų ne anksčiau kaip po 2–3 metų, nes greičiausiai plėtros darbai būtų vykdomi etapais.

Pirminė muziejaus plėtros vizija – du muziejaus pastatėliai, sujungti perėjimu, atskiras, gražiai sutvarkytas kiemas. „Astorijos“ pastate būtų įrengtos ekspozicinės erdvės, fondų saugyklos, o pastačius dar vieną aukštą, atsirastų erd­vė renginiams, edukaciniams užsiėmimams. Senasis pastatas liktų parodoms ir administracijai. Svarstytas muziejaus priestato statybos variantas atmestas, nes pernelyg mažai vietos.

Statyba irgi galima

Pasitarimuose Savivaldybėje svarstytos galimybės apie naują muziejaus pastatą, kurį būtų galima statyti prie miesto stadiono – čia yra tinkami du sklypai, vienas jų – privatus sklypas parko teritorijoje. Jame yra išpilti pamatai, bet statybos darbai nevyksta jau kelerius metus. Naujo didelio objekto pastatymas ir kultūros įstaigų įkūrimas parke esą praturtintų miesto turizmo paslaugų rinką, atsirastų daugiau patalpų miesto kultūros renginiams. Į šį pastatą galėtų persikelti gal Muzikos mokykla, gal Jaunimo laisvalaikio centras ar kitos įstaigos. Anot Savivaldybės specialistų, perkamas žemės sklypas kainuotų iki 250 tūkst. Eur, o apie 2000 kv. m ploto naujo pastato statyba – apie 2 mln. Eur.

Tarybos sprendimu sudaryta žemės sklypų ar patalpų, tinkamų Gargždų krašto muziejaus plėtrai, pirkimo komisija, kurios pirmininku paskirtas Česlovas Banevičius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Nors bus svarstomi įvairūs variantai, atsižvelgiant į biudžeto galimybes, greičiausiai bus pasirinktas patalpų pirkimas, o ne statyba.

• Šiuo metu muziejaus apskaitoje yra 10 373 vnt. eksponatų, įskaitant sukauptus ir muziejaus filialuose Priekulėje, Drevernoje, Agluonėnuose. Tarp vertingiausių eksponatų – akmens ir geležies amžiaus akmeniniai grūstuvai-trintuvai, dirbinys odai minkštinti, XVII a. Prūsijos kunigaikštystės pinigas – solidas, XIX a. knygos, pinigai, XX a. leidiniai, dokumentai.