Gimtadienio linksmybėse pritrūko gausesnės publikos

Tradiciškai eiseną pradėjo Broniaus Vaičiaus vadovaujamas orkestras bei Muzikos mokyklos šokėjos.

762-asis Gargždų miesto gimtadienis, šiemet tapęs „Keturių vandenų festivalio“ dalimi, kvietė pajusti kultūros tėkmę. Miestiečius ir svečius viliojo pramogos: koncertai, mugės prekybininkai, sporto varžybos. Atiduota duoklė ir birželio 1-ąją Vaikų gynimo dieną minėjusiems mažiesiems – programa įpynė ir festivalį „O mes – vaikai, o mes – pasaulis“. Deja, uostamiestyje vykusios masinės šventės vėl iš Gargždų išviliojo nemažai dalyvių.

Eisenos staigmena tapo tarp žygeivių įsilieję šventės vedėjai: Keturių vandenų kraštą simbolizavusios dievybės Ežerinis, Bangpūtys, Aušrinė ir Upyna. Vieta – ne jubiliejinė

Antrus metus šventė rengta aikštėje prie Gargždų kultūros centro. Jubiliejinis 760-asis gimtadienis švęstas Minijos slėnyje, o prieš tai du kartus eksperimentuota švenčiant senajame miesto parke. „Šį kartą rinkomės miesto centre, nes gimtadienis ne jubiliejinis ir taip pigiau. AnGeros nuotaikos šventiniuose renginiuose nestokojo meras Vaclovas Dačkauskas su žmona Aldona ir Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis su žmona Lina.tra, Kultūros centras gražiai papuoštas tentu, taigi norėjome jį išnaudoti. Džiaugiamės savo sprendimu, kadangi nuo pat ryto mieste vyko judėjimas. Be to, taip patogiau ir patiems kolektyvams: čia pat buvo patalpos persirengti, gauti vandens“, – pasakojo Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė.

Įdienojus įsilingavo ir tradicinė prekybininkų mugė. Klaipėdos gatvėje buvo išsirikiavę arti 50 prekybininkų. Kas pirko, o kas tik žioplinėjo žvalgydamiesi į nekasdienių prekių pasirinkimą. Visgi Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Polekauskienė apgailestavo, kad gimtadienis ne pirmąsyk dubliavosi su uostamiestyje vykusiais masiniais renginiais (burlaivių regata ir džiazo festivaliu), taigi ten į muges patraukė ir nemažai pardavėjų. Mūsų muge nesigundė ir tautodailininkai. Prekybos leidimas pagal Savivaldybės patvirtintus įkainius vienam prekeiviui atsiėjo nuo 8,70 Eur iki 23 Eur priklausomai nuo prekių pobūdžio. Prekybininkų mugėje dairėsi Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas ir Tarybos narys Viktoras Kura. 50 proc. nuolaida Savivaldybės sprendimu taikyta tik pensininkams. Dar nuo 3,50 Eur iki 4,60 Eur reikėjo mokėti už šiukšles „Gargždų švarai“. Taigi liaudies meno puoselėtojams tai pasirodė per brangu.

Dalyviai pažiro su eisena

Vienas įspūdingiausių šeštadienio šventės vaizdų – gyva ir spalvinga eisena, nusidriekusi nuo autobusų stoties iki šventės kulminacijos vietos. Joje dalyvavo 45 kolektyvai – daugiausia organizacijos, miesto mokyklų bendruomenės, neformalaus švietimo įstaigų kolektyvai, taip pat jaunieji šauliai, Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai. Tradiciškai eiseną pradėjo Broniaus Vaičiaus vadovaujamas orkestras bei Muzikos mokyklos šokėjos. Staigmena tapo tarp žygeivių įsilieję šventės vedėjai: keturių vandenų kraštą simbolizavusios dievybės Ežerinis, Bangpūtys, Aušrinė ir Upyna. Kultūros centro direktorė B. Oželienė užsiminė, kad specialių kvietimų dalyvauti eisenoje nesiųsta – dalyviai registravosi patys. Todėl viliamasi, kad pamečiui šią smagią idėją palaikys ne tik valstybinės struktūros, bet ir verslo įmonės.

Eisenoje į miestą atžygiavo vaikų bei jaunimo kolektyvai, pasirodę festivalio „O mes – vaikai, o mes – pasaulis“ programoje. Iš viso scenoje koncertavo arba edukacinę veiklą siūlė 38 kolektyvai iš viso rajono. Anksčiau festivalis būdavo organizuojamas atskirai, kalendorinės šventės dieną ar išvakarėse. Įliejus jį į gimtadienio programą, tapo garantuota ir publika – mieste šurmuliavo šeimos.

Linijinių šokių kolektyvo pasirodymo laukė ir Trečiojo amžiaus universiteto studentės. Žiūrovai – be didelių įgeidžių

Vakarinė šventės programa daugumą viliojo dėl pagrindinės viešnios – atlikėjos Mios koncerto ir fejerverkų. Tiesa, ne mažiau įspūdingas buvo ir Karinių oro pajėgų orkestro koncertas, o scenos įžymybę „apšildyti“ patikėta Gargždų linijinių šokių kolektyvui „Gargždė“ ir jų kolegėms šokėjoms iš Klaipėdos bei Salantų. Iš viso aikštėje vienu ritmu sukosi per 40 moterų. „Gargždės“ vadovė Giedrė Malūnavičienė džiaugėsi, kad šokio iššūkį priėmė ir Trečiojo amžiaus universiteto studentės.

„Bangos“ kalbinti šventės dalyviai didelių priekaištų organizatoriams nekėlė. „Visada dalyvaujame miesto gimtadienyje, jeigu tądien mums laisvadienis. Labiausiai sudomino Mios koncertas ir eisena. Priekaištų neturime, esame neįnoringi žiūrovai“, – linksmai nusiteikę kalbėjo gargždiškiai Virginija ir Rolandas Venslauskai. Aina Jenkutė ir Vaida Skoropackienė užsiminė, kad vaikai labiau būtų norėję kraštietės Monikos Linkytės ir Vaido Baumilos koncerto. Mamos teigė šventėje pagrindinį dėmesį skyrusios vaikų festivaliui, o mugėje tik pasižvalgė, mat nenorėjo išlaidauti. Kai kam užkliuvo koncertų garso kokybė, kai kas pasigedo šventiškos aplinkos – šiemet pagrindinėje gatvėje nebuvo įprastų vėliavėlių ar į šventę kviečiančio plakato ant tilto.

Sausakimšoje aikštėje netrūko ir jaunimo, tačiau pakalbintas būrelis šūkį apie kultūros tėk­mę vargu ar girdėjo. Paaugliai krykštavo esą eis gerti, dėstė planą kažką „sudubasinti“. Nepaisant šokiruojančių jaunimėlio nuotaikų, Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gediminas Radzevičius informavo, kad savaitgalis praėjo ramiai. Tiesa, gautas vienas pranešimas apie muštynes, tačiau, palyginti su šventės mastu, 92 pranešimai policijai – standartinis skaičius. „Rajone šeštadienį budėjo 6 ekipažai, mieste – 5. Vakare prižiūrėti šventę liko du ekipažai, taip pat per visą dieną mums padėjo 6 policijos rėmėjai. Manau, vaikštantys pareigūnai mažino pagundą prasižengti“, – svarstė G. Radzevičius.

Apie šventėje vykusias sporto varžybas skaitykite kitame „Bangos“ numeryje. Gargždų kultūros centrui miesto gimtadienio programa atsiėjo 16 328,17 Eur. 5 793 Eur skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė, 6 059 Eur – materialinė rėmėjų parama. 4 500 Eur Kultūros centras paslaugų teikėjams kol kas dengs iš savo lėšų, tačiau šią sumą viliamasi sumažinti, mat vieni stambūs rėmėjai dar žada finansinę pagalbą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių