Holokausto aukoms atminti – vizitas Veiviržėnuose
Tarp Veiviržėnų seniūnijos ir svečių iš Izraelio užsimezgė nuoširdi draugystė, kurią kursto pagarba ir atminimas holokausto aukoms.
Holokausto aukų atminimas gyvas Veiviržėnuose – tuo įsitikinę 10 žydų, vasaros atostogoms pasirinkę ne šiltuosius kraštus, o sukorę beveik 2 tūkst. kilometrų ir atvykę į Veiviržėnus ieškoti savo giminių šaknų. Anot svečių, vizitas net pranoko jų lūkesčius. Du delegacijos nariai žydų senosiose kapinėse aptiko senelio kapą, Jurgio Šaulio gimnazijoje – mamos namo pirkimo-pardavimo sutartį.
Giminių pėdsakai suvirpino širdį
Svečiams iš Izraelio kelionė į Veiviržėnus atmintyje išliks dar ilgai. Anot vizito organizatoriaus gido istoriko Chaimo Bargmano, jiems diena, praleista miestelyje, – šeimos istorijos tėkmė. Štai brolius Shlomą ir Mordechają Eisenbergus ypač sujaudino lankymasis artimųjų žuvimo vietoje Trepkalnio kaime. Jie žydų senosiose kapinėse rado senelio kapą. Tiesa, Mordechajui, senelio atminimui, suteiktas būtent jo vardas.
Jurgio Šaulio gimnazijos muziejuje buvusi mokytoja Irena Urbonienė svečiams aprodė muziejaus eksponatus ir papasakojo jų istorijas. Jos dėka buvo rastas S. ir M. Eisenbergų mamos namo pirkimo-pardavimo dokumentas. Seniūnė svečiams padovanojo prisiminimui 4 spalvotas Veiviržėnų miestelio herbo kopijas. Svečius priėmė Veiviržėnų seniūnija, dalyvaujant Veiviržėnų kultūros centro direktorei Laurai Natalimovai ir Meno skyriaus vedėjai Inesai Gaudutytei.
Svečiai iš Izraelio Jurgio Šaulio gimnazijos muziejui simboliškai padovanojo šekelio monetų. „Nuoširdžiai dėkojame Veiviržėnų seniūnijai už šiltą, jautrų ir turiningą priėmimą. Veiviržėniškių dėka aplankėme tiek istorijos puslapius menančių vietų. Ypač jaudino akimirka, kuomet žydų senosiose kapinėse drauge skaitėme tradicinę Kadišo maldą mirusiesiems atminti. Viliuosi, kad užsimezgusi draugystė su Veiviržėnų seniūnija nenutrūks ir dar labiau stiprės“, – įspūdžiais dalijosi C. Bargmanas.
Prisiminė istoriją
10 žydų, keliaudami po miestelį, prisiminė artimųjų krauju užrašytą istoriją. Mat Veiviržėnuose žydų amatininkų ir pirklių jau gyventa XVIII amžiuje. Vėliau jie pasistatė sinagogą (dabartinė gimnazija). 1923 m. Veiviržėnuose buvo 150 sodybų ir 934 gyventojai; tarp jų – 259 žydai. Jie pragyveno iš amatų ir žemės ūkio, bet dauguma – iš prekybos ir sandėliavimo. Daug žydų pirkdavo žemės ūkio produktus (daugiausia linų) iš aplinkinių ūkininkų ir veždavo į Klaipėdą. „Veiviržėnuose žydai buvo atskira bendruomenė, turėjo sinagogą ir mokyklą, aktyviai visuomeniniame gyvenime nedalyvavo ir į vadovaujančius postus nesiveržė. 1990-ųjų pradžioje masinių žudynių vietoje buvo pastatytas akmeninis paminklas su žydišku ir lietuvišku užrašais: „Šioje vietoje hitlerininkai ir jų pagalbininkai 1941 m. nužudė 76 žydus – vaikus, moteris, vyrus.“ Verta paminėti, kad Veiviržėnų miestelis nebuvo specialiai bombarduojamas, ir sinagoga išliko iki pat 1947 metų“, – rašoma Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ straipsnyje „Holokausto aukų atminimas gyvas ir Veiviržėnuose“, kurio bendraautorius yra C. Bargmanas.
Aistė NOREIKAITĖ
E. SLUCKIENĖS nuotr.
