Ievos Simonaitytės atminimui – netikėti atradimai

Respublikinė mokytojų ir mokinių patyriminė konferencija, skirta rašytojos Ievos Simonaitytės jubiliejinių metų baigimui „Man įdomu: Ieva Simonaitytė istorijos, kultūros ir literatūros kontekste“, praėjusį penktadienį surengta Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje.

Kompozicija įkvėpė darbui

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos bendruomenė kiek­vienais metais sausio 23 dieną tyliai ir santūriai pažymi iškilios literatūros klasikės Ievos Simonaitytės gimtadienį. 2017 metai buvo neeiliniai metai visai Lietuvai: rašytojos jubiliejus – 120.

Ta proga gimnazijoje startavo gražiausių renginių puokštės pirmasis žiedas – meninė kompozicija „Žemės takais, kur erškėčiais nusėta“. Šia menine kompozicija norėta pagerbti talentingą moterį, rašytoją, kurios vardu 1996 m. pavadinta gimnazija. Kompozicija tebesidžiaugia gimnazijos bendruomenė, krašto gyventojai, svečiai. I. Simonaitytės metinės buvo minimos visus metus. Mokiniai rašė rašinius apie Klaipėdos krašto metraštininkę, keliavo į jos muziejų, susipažino su rašytojos biografija, dalyvavo patyriminėje veikloje ir ruošėsi konferencijai, kuri vainikavo metų renginių ciklą.

Literatūrine kompozicija „Augau taip“ pradėta ir minėta konferencija – savitas ir patrauklus mažlietuviškos dvasios vaizdelis įkvėpė darbui ir patirties pasidalijimui. Suaugusiųjų auditorijai kilęs klausimas, ar dar galima daryti atradimus tame, ką ir taip gerai žinome, akimirksniu išnyko, kaip menkas žiemos rūke prasiskverbęs saulės spindulys. Jaunų žmonių patirtys, pažįstant I. Simonaitytę, sukėlė abejonę: kiek neatrasta, ir kiek dar stebinančių paslapčių atsivers konferencijos dalyvių mintyse, o gal ir širdyse. Mažoji Gita Aleksėjūnaitė, perskaičiusi ištrauką iš trilogijos „O buvo taip…“ pradėjo naujų pažinimų ir patirčių laiką.

Ugdomas visuminis suvokimas

Po kvapą gniaužiančios užuomazgos klausytojų auditorijos dėmesį prikaustė pedagogė, kraštotyrininkė, rašytoja Edita Barauskienė, paprastai, nuoširdžiai pristačiusi Ievos Simonaitytės pilietinę poziciją, kovą už lietuvišką žodį, įtaigiai užbaigė: norint būti lietuvininku, reikia dėti dideles pastangas, skaityti geras knygas.

Įdomios ir mokinių bei jų mokytojų įžvalgos. Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos mokinė Deimantė Kelpšaitė kėlė klausimą, kaip šiais laikais išsaugoti tautinę tapatybę? Išeitis yra. Tautiškumo mokymas šeimoje ir sąmoningas pasirinkimas būti lietuviu – šiandieninio jauno žmogaus, siekiančio tautinio tapatumo ir išlikimo, pilietinė pozicija.

Visada įdomu stebėti menų, literatūros ir istorijos integraciją, ugdant visuminį suvokimą, kūrybiškumą, skatinant saviraišką. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos dailės mokytojos Birutės Rudgalvienės mokiniai kūrė ekslibrisus. Kūrybos procese domėjosi Priekulės istorija, apylinkėmis ir rašytojos biografija. Subtilūs, mažučiai, bet labai prasmingi darbeliai sukrito į dailią parodą, kurią pristatė gimnazijos mokinės Kamilė Tizinauskaitė ir Kotryna Ruzgytė.

Jurga Bardauskienė – Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja – konferencijos dalyvius įsuko į išmaniojo pasaulio sūkurį, patraukliai kalbėjo apie Ievos Simonaitytės įpaveldinimą bei įamžinimą.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Rimos Petraitienės mokiniai, skaitę romano „Aukštujų Šimonių likimas“ ištraukas lietuvių, latvių ir rusų kalbomis, įrodė, kaip svarbu žinoti krašto tradicijas ir kultūrą, norint įtaigiai perskaityti vertimą.

Akiratyje – naujoji D. Kauno knyga

Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rugilė Jančauskienė pristatė Domo Kauno knygą „Aš esu Etmės Evė“ ir pasiūlė keletą savito biografijos teksto analizės metodų.

Garbingas svečias, laukiamas ir savas, buvęs Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos (tuomet vidurinės mokyklos) mokinys, Domas Kaunas – Lietuvos knygotyrininkas, bibliofilas, edukologas, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas, VU profesorius – žmogus, papildęs kiekvieno buvusio kartu žinių bagažą, praturtinęs savo išmintimi, patarimais ir dovanomis. „Amžininkų liudijimai apie rašytoją Ievą Simonaitytę“ – pranešimas, laužantis stereotipus ir atveriantis naują, dar nepažintą, rašytojos paveikslą, paliko neišdildomus įspūdžius.

Po prasmingo, verčiančio leistis į tolesnius ieškojimus D. Kauno pranešimo, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai Deimantė Baubkutė, Jokūbas Batavičius, Beata Masiokaitė, Gabija Gadeikytė, vadovaujami lietuvių kalbos mokytojos Sigitos Radzevičienės, pristatė literatūrinę kompoziciją „Jaunos moters drama I. Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“. Tos pačios gimnazijos mokinė Asta Romikaitytė pateikė puikią „Aukštujų Šimonių likimo“ veikėjų vardų analizę.

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Sigita Sičiūnienė ir Irena Žukauskienė bei fizikos mokytoja Ilona Tulabienė kartu su mokiniais parengė pranešimą „XIX–XX a. pr. mados atspindžiai lietuvininkų aprangoje“. O Šilutės pirmosios gimnazijos mokinės Paulina Kavaliauskaitė ir Emilija Skikaitė, vadovaujamos lietuvių kalbos mokytojos Vaidos Galinskienės, pristatė Urtės Šimonytės – romano „Aukštujų Šimonių likimas“ veikėjos – aprangą.

Klaipėdos Sendvario progimnazijos mokinės Nida Juškevičiūtė, Gustė Žilevičiūtė kartu su istorijos mokytoja Daiva Tamkuviene leidosi į kelionę po mylimos Klaipėdos istorines vietas, siejamas su rašytojos I. Simonaitytės vardu. Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokinės Gintarė Karpytė ir Viktorija Salytė, parengtos lietuvių kalbos mokytojos Aurelijos Daugėlienės tokią pat kelionę mintimis organizavo Priekulėje – „Priekulės miesto statiniai ir jų liekanos“.

Pintos istoriškumo gijos

„O jeigu taip parašiau, tai taip ir bus buvę…“ (Ieva Simonaitytė). Ar tikrai? Probleminis klausimas, kilęs Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos istorijos pamokose, buvo sprendžiamas, tyrinėjant Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Remiantis istorikų tyrinėjamomis žmonių veiklos sritimis, mokiniai Skaistė Stankutė, Evaldas Radavičius, Justė Paulauskaitė bei Gintarė Karpytė, vadovaujami istorijos ir etikos mokytojos Eglės Jociuvienės, nutiesė romano istorinę giją ir parengė stendinį pranešimą „Ievos Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“ istoriškumo gija“, kuris ateityje galėtų virsti patrauklia mokymosi priemone.

„Mano vardas įamžintas Ievos Simonaitytės kūryboje“ – taip vadinosi dar vienas priekuliškių tyrimas apie tai, kokie vardai ir kiek jų gimnazijoje, atitinkančių Ievos Simonaitytės veikėjų vardus. Kokių vardų daugiausia? Kas juos savo vaikams parinko? Tyrimą atliko ir pristatė Gabrielė Grevytė ir Viltė Vinkutė, vadovaujamos lietuvių kalbos mokytojos Donatos Jocytės.

Kaip gera žinoti – „Gyvenu I. Simonaitytės žemėje“. Jautru ir labai smalsu. Apie tai kalbėjo lietuvių kalbos mokytojos Rimos Petraitienės mokinės Ugnė Česynaitė ir Kamilė Gerlikaitė. Šios konferencijos sumanytojos ir koordinatorės – Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė ir lietuvių kalbos mokytoja Aurelija Daugėlienė. Ačiū už prasmingą laiką.

Eglė JOCIUVIENĖ

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos etikos ir istorijos mokytoja