Jis buvo reikalinga šviesa visiems
Po knygos pristatymo J. Kudžmos anūkas Jonas Balsys (iš dešinės), knygos autorė R. Sakalauskaitė, parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas, diakonas Audrius Undraitis, knygos autorės mama Adolfina Sakalauskienė.
Savaitgalį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje po vakaro pamaldų buvo pristatyta Ramunės Sakalauskaitės knyga „Gyvenimas, koks jis buvo“. Tai monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija.
Gimęs 1922 metais, įšventintas kunigu 1946 metais ir jau 1949 metais suimtas, nuteistas 10 metų jis kasė anglis Intos ir Vorkutos lageriuose. Tik 1969 metais kunigui buvo leista grįžti į Lietuvą. Nuo 1989 metų dirbo Vilniaus arkikatedros klebonu. Patyrus tiek skriaudų, kančių, sveikata nebeleido ilgiau džiaugtis laisvoje Lietuvoje, mirė 2001 metais.
Jau 15 metų po monsinjoro K.Vasiliausko mirties, bet jis gyvas žmonių atmintyje, apie jį kuriami filmai, rašomos knygos. Šioje knygoje gausu įvairių atsiliepimų, prisiminimų apie monsinjorą, apie pokalbius, bendravimą su juo. Justinas Marcinkevičius sakė: „Vasiliauskas yra Dievo ir žemės žmogus, vaikščiojantis gerumas.“ Monsinjoras mėgdavo cituoti Šventojo Rašto ištrauką: „Padaryk mus spindinčiais šviesos žibintais.“ Jis ir buvo tas žibintas visiems sutiktiesiems. Tai buvo dvasios žmogus, jame derėjo lietuvis, katalikas, kunigas. Jo privalumas buvo matyti žmogų Dievo akimis, todėl jis buvo ir liko atmenamas ir mylimas.
Knygos autorė žurnalistė Ramunė Sakalauskaitė dirbdama dienraštyje „Respublika“, vėliau „Lietuvos ryto“ redakcijoje, artimai bendravo su monsinjoru, patarnaudavo jam lankant draugus. Jis lankėsi ir Gargžduose, nes čia gyveno Jonas Kudžma, kartu tremtyje dirbę anglies kasyklose. Monsinjoro K. Vasiliausko biografija parašyta remiantis daugelio jį pažinojusių žmonių prisiminimais, pasakojimais, randama daug žinomų, netikėtų asmenų, artimai bendravusių su monsinjoru. Knyga išleista 2015 metais nedideliu tiražu. Ją skaityti lengva ir įdomu, galima išmokti daug ką kitaip vertinti, suprasti. Pirmame knygos puslapyje monsinjoro K. Vasiliausko ranka užrašyta: „Linkiu drįsti ir sugebėti visuomet būti tiesos ir teisiųjų barikadų pusėje.“
Kviesdamas kitus prisidėti konkrečiu darbu, tegul ir menku, visada rodė pavyzdį. „Uždek bent vieną žvakę – ir nekaltink tamsos“, – ne kartą yra sakęs monsinjoras. Tai labai aktualu ir mums dabar.
Kazimiera SIPIENĖ
Autorės nuotr.
