Kaimo bendruomenių įgyvendinti projektai viršijo lūkesčius

Trečiadienį vykusioje baigiamojoje konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono valdžios, VVG „Pajūrio kraštas“ ir projektus įgyvendinusių bendruomenių, organizacijų, verslo sektoriaus atstovai.

Kaimiškas bendruomenes vienijanti vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ sėkmingai įgyvendino pirmąją Klaipėdos rajono kaimo vietovių plėtros strategiją. Jos dėka į rajoną buvo pritraukta 2,42 mln. eurų (8,36 mln. Lt) Europos Sąjungos investicijų, o jas įsisavinusios bendruomenės išgražino viešąsias erdves, prikėlė merdėjusius pastatus, organizavo bendras veiklas, sukūrė darbo vietų.

Padėjo vienyti aktyvistus

Trečiadienį visų 44 įgyvendintų projektų pareiškėjai susirinko viename iš strategijoje suplanuotų objektų – Vėžaičių konferencijų centre, kur įvyko baigiamoji konferencija. Joje dalyvavę Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir „Leader“ programos atstovai vienbalsiai gyrė Klaipėdos rajoną už pavyzdinį strategijos įgyvendinimą. Dėl to tikimasi, kad kuriama naujoji 2014–2020 m. rajono kaimo vietovių plėtros strategija sėkmingai tęs bendruomenių iniciatyvas.

Priminsime, kad vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ Klaipėdos rajone įkurta prieš septynerius metus, o 2010 metais buvo patvirtinta pirmoji Klaipėdos rajono kaimo vietovių plėtros strategija. Būtent ši strategija atvėrė kelią kaimams pretenduoti į 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpio finansinę paramą.

„Leader“ mokymo metodu paremta VVG veikla tapo kaimo aktyvistus telkiančia grandimi – vardan kaimų gerovės ir galimybės įsisavinti projektines lėšas rajone viena po kitos atgimė šios nevyriausybinės organizacijos. Taigi jau 2012 m. rajone pradėti įgyvendinti pirmieji strategijoje numatyti projektai. Jų išskirtinumas tas, jog investicijų poreikis kilo „iš apačios“ – patys kaimų gyventojai diktavo projektines idėjas. Jos koncentruotos į penkias grupes: viešųjų erdvių tvarkymą, bendruomenių namų kūrimą, bendruomenių teikiamas paslaugas, laisvalaikio aktyvinimą, kaimo žmonių verslumą skatinančius mokymus.

Savivaldybė prisidėjo turtu

Renginyje dalyvavo kviestiniai svečiai: Lietuvos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė, departamento vyr. specialistė Ilona Sadovskaitė, programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro atstovas Simonas Pusvaškis, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Savivaldybės tarybos nariai.

Konferencijos dalyvius sveikinęs rajono meras

V. Dačkauskas pasidžiaugė, jog projektinė veikla atgaivino kaimiškas vietoves, leido modernizuoti senus pastatus. Dalyje projektų Savivaldybė tapo veiklos partnere, mat prisidėjo valdomu turtu – panaudai suteikė statinius, perleido žemės sklypus. Bendras Savivaldybės indėlis į vietos projektus vertinamas 137 992,80 Eur.

Geriausi Lietuvoje

Lietuvoje veikia 51 vietos veiklos grupė, tačiau ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė V. Daugalienė pagirtinai pristatė, jog Klaipėdos rajone įgyvendinta strategija – viena geriausių šalyje. Jos išskirtinumu tapo verslumo skatinimas. Nors iš pradžių planuota projektais sukurti 8 darbo vietas, jų sukurta net 36. Dėl to Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė G. Burokienė mūsiškius projektus vadino inovatyviais. Valstybiniu lygiu verslumo skatinimas kaimuose prioritetu įvardijamas tik dabar, 2014–2020 m. ES finansavimo laikotarpiu.

Klaipėdos rajonas šalyje gali pasigirti ir lūkesčius viršijusiu finansavimu. Strategijai įgyvendinti buvo skirta 2 421 223 Eur (8 360 000 Lt), tačiau išleista daugiau – 2 459 382 Eur. Žemės ūkio ministerijos sprendimu keliems projektams įgyvendinti buvo skirta rezervinių lėšų.

Nori klestėti toliau

Į Vėžaičių konferencijų centre vykusį oficialų strategijos baigimo renginį atvyko visų projektų įgyvendintojai: kaimų bendruomenės, verslo, Savivaldybės atstovai. Būtent jų buvo paprašyta papasakoti apie gautą patirtį. Dovilų bendruomenės pirmininkė ir konferencijos moderatorė Šarūnė Petruškevičienė projektų vadovų vardu pripažino, kad buvo nelengva prisiimti atsakomybę už ES lėšų įsisavinimą. „Turėjome prob­lemų, darėme klaidų, tačiau idėjos mus drąsino eiti į priekį. Tai buvo mokykla, kurioje paaugome. Visgi be VVG administracijoje dirbusių žmonių iniciatyvos klaidų būtume padarę milijonu daugiau. Tai jūsų nuopelnas, kad bendruomenės, kaip nevyriausybinių organizacijų sektoriaus dalis, tapo stipresnės“, – vietos veiklos grupei dėkojo ji.

2014–2020 m. Klaipėdos rajono kaimo vietovių plėtros strategija jau paruošta. VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė patikslino, kad dokumentas turėtų būti tvirtinamas rugsėjo 21 d. visuotiniame VVG „Pajūrio kraštas“ narių susirinkime, o netrukus pateiktas ŽŪM. Taigi nevyriausybinės organizacijos jau netrukus pradės generuoti naujas mintis, kaip tinkamai išnaudoti naująjį ES lėšų įsisavinimo etapą. Kol kas nėra aišku, kiek lėšų Klaipėdos rajonas galėtų gauti projektams realizuoti.

• Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės įteiktos padėkos VVG pirmininkei ir projekto vadovei R. Damulienei už iniciatyvas skatinant novatorišką požiūrį į „Leader“ metodo įgyvendinimą, taip pat Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės pirmininkei Vilijai Norvilienei už kulinarinio paveldo puoselėjimą, Vėžaičių bendruomenės pirmininkui Vidmantui Ged­vilui už aktyvų dalyvavimą projektinėje veikloje, Veiviržėnų bendruomenės projekto vadovei Valei Krauleidienei už išskirtinį rajono amatų centrą. VVG „Pajūrio kraštas“ administracijai įteikta ir Nacionalinės mokėjimo agentūros padėka.