Karūnuotieji
Covid-19 nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal titulus. Didžiosios Britanijos princas Čarlzas, „Sostų karų“ aktorius Kristoferis Hivjas, Lenkijoje išrinktas Europos Parlamento narys Adamas Jerubasas ar Lietuvos medikų 3 metų vaikas – koronos karūna dosniai dalijama nemokamai ir dažniausiai dar pridedant papildomų „akcijų“: gauna vienas, o parneša kokiems 4 šeimos nariams.
Nors Lietuvos žiniasklaidoje apstu informacijos apie tai, kaip saugotis nuo koronaviruso, vis dar labai daug, ypatingai rizikos amžiaus žmonių viešumoje vaikšto be kaukių ir pirštinių. Kita vertus, ko norėti? Juk nusipirkti vaistinėse tai nėra, o vyresnio amžiaus žmogus retai kažką perka internetu, siunčiasi. Tad belieka tik baugiai žvilgčioti į kitus ir vis timpčioti skarą arčiau nosies. Vargu ar padės… Tenka pripažinti, jog šįkart išties išlošė tie, kurie apsidraudė iš anksto. Ne veltui sakoma, jog tą, kuris saugosi, ir Dievas saugo.
Prisipažinsiu, pati turėjau nuostabų žurnalistinės komandiruotės pasiūlymą dar vasario pirmą savaitę vykti į Briuselį, susitikti su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi ir keletu Lietuvoje išrinktų Europos Parlamento narių. Tačiau jau tuomet pradėjo sklisti informacija, jog koronaviruso atvejai fiksuojami Prancūzijoje, Vokietijoje ir pan. Įvertinusi kylančią grėsmę, papildomomis patikromis apkrautus oro uostus, tiesiog atsisakiau. Juolab kad turiu šeimą, mažamečius vaikus. Tad išties man sunkiai suvokiama, kaip kažkas dar skrido poilsiauti kovo mėnesį, kai koronaviruso protrūkis jau buvo akivaizdus. Nemanau, kad dėl savaitės slidinėjimo ar bambos krapštymo prieš Egipto ar Tenerifės saulę verta rizikuoti sveikata. Pirmą kartą istorijoje socialiniuose tinkluose nebemadinga skelbti nuotraukų iš saulėtų egzotinių krantų ir ypatingai iš slidinėjimo kurortų. Na nebent norėjote, jog grįžus gatvėje visi jus aplenktų iš tolo, o ne tik saugiu 2 metrų atstumu.
Iki šiol, kad paaugtume kaip asmenybės, kad pailsėtume, atitrūktume nuo kasdienybės, mes buvome įpratę keliauti. Būtent kelionėse norėdavome save atrasti iš naujo, pasisemti veiklos idėjų ir pan. Tačiau gali skristi nors ir į pasaulio kraštą – nuo savęs nepabėgsi. Pasaulio pertraukoje esame priversti akis į akį susitikti su savo didžiausiomis baimėmis, pasverti prioritetus, o galbūt net atsakyti į esminį klausimą – ką aš veikiu šiame pasaulyje, ar prasminga mano veikla? Tad ši karantino „kelionė“ neabejotinai mūsų sąmoningumą perkels į aukštesnę pakopą.
Apmaudu, kad užuot atsigręžę į save, vis dar įnirtingai užsiimame kaltinimo politika. Kalti emigrantai, kalta valdžia. Vienas iš dažniausiai linksniuojamų šių dienų nusidėjėlių – tai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Išties padaryta apmaudžių klaidų. Tačiau dabar… šaukštai po pietų. Paprastai į valdžią veržiasi daugybė žmonių, plėšosi dėl mandato kaip įmanydami. Mat susiformavęs nepagrįstas stereotipas, jog valdžios „ponai“ dirba mažai, o uždirba daug. Tačiau šių dienų aktualijų fone turbūt niekas nenorėtų keistis vietomis su tais vadinamaisiais ponais: tiek valstybės, tiek savivaldybių mastu. Mat kai nemažai žmonių džiaugiasi gavę nuotolinio darbo privilegiją ir dejuoja neturintys ką veikti, valstybės institucijų atstovai, ypač tie, kurie yra ekstremalių situacijų komisijų nariai, įgyvendina čia ir dabar kovos su COVID-19 planą. Jie veikia nepaisydami darbo valandų ir poilsio dienų. Kažkas pavyksta, kažkas – ne. Betgi kas turėjo realią patirtį su tokia pasaulinio lygio neganda? Nepamirškime, jog tai žmonės, kurie taip pat turi šeimas, augina vaikus. Ką jau bekalbėti apie medikus, vaistininkus, pardavėjus, policijos pareigūnus, karininkus, savanorius ir visus kitus, kurie stovi pirmosiose kovos su virusu fronto linijose. Mes galime jiems, Lietuvai padėti tiesiog likdami namuose. Vietoj kritikos ramiai pamąstykime, dirbkime namuose, tobulinkime savo kompetencijas. Juolab kad sąlygos tam dabar tikrai puikios. Jei anksčiau rašydama straipsnį tik tai ir darydavau, tai dabar tuo pat metu verdu pietus ir bandau sureguliuoti nuotolinio mokymosi technologijas vaikui. Tapsime daugiafunkciais darbuotojais. Tai į gera! Tačiau, mielos mamos, neveskite vaikų į žaidimų aikšteles ir populiarius parkus. Taip pat, mielosios, pakentėkite be grožio procedūrų. Kaip šmaikštaujama, koronavirusas visoms nori ar nenori grąžins gamyklinius parametrus – laikas susitaikyti ir nebeieškoti nelegaliai teikiamų paslaugų.
Žinoma, net sėdint namuose šimtaprocentinės apsaugos nėra. Tačiau padarykime bent jau viską, kad riziką sumažintume kiek tik įmanoma. Kad vasarą vėl galėtume karūnuotis… tik ne korona, o Joninių vainikais!
