Keletas pastabų dėl šimtmečio ąžuolų Agluonėnuose
Šiais, Valstybės Nepriklausomybės šimtmečio metais, visoje Lietuvoje vyko ir vyksta įvairiausios šios valstybės istorijos datos paminėjimo akcijos: skaitomos paskaitos, keliamos vėliavos, sodinami ąžuolai. Ąžuolas, kaip stiprybės simbolis, puikiai įprasmina sudėtingą Lietuvos istoriją, kuri per XX a. išgyveno du pasaulinius karus, keletą okupacijų bei du kartus buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė.
Ąžuolais siekta pagerbti Lietuvos šimtmečio istoriją ir Agluonėnuose. Dar 2017 m. metų pradžioje bendruomenės valdyboje ir seniūnijoje buvo pradėtas svarstyti šimto ąžuolų „Laiko spiralėje“ pasodinimo projektas, kurio idėjos autorius buvo agluonėniškis Jonas Čepas. Tenka tik apgailestauti, kad po kelių mėnesių išsiskyrė bendruomenės, seniūnijos ir J. Čepo keliai kartu realizuoti šią idėją, tad projektas dabar yra įvardijamas privačia J. Čepo iniciatyva, kurios rezultatus buvo galima išvysti šiais metais rugpjūčio 15 d. per Žolinę Agluonėnų Lietuvininkų parke (sunkiai randu paaiškinimą, kaip Žolinė yra susijusi su lietuvininkų ir Klaipėdos krašto istorija) pristatytoje „Laiko spiralėje“. Privačių projektų realizavimas visuomenės reikmėms skirtose erdvėse nesuteikia teisės autoriams nepaisyti viešojo intereso ir istorinių faktų sekos bei istorinių tyrimų logikos. Todėl norėčiau pakomentuoti kai kuriuos šioje „Laiko spiralėje“ atspindėtus Lietuvos istorijos momentus. Šių komentarų galėjo nebūti, jeigu J. Čepas, pateikęs bendruomenės valdybos ir seniūnijos svarstymui pirminį Lietuvos istorijos asmenybių ir įvykių, kuriems turėtų būti sodinami ąžuolai, sąrašą, būtų atkreipęs dėmesį į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos išsakė agluonėniškiai, taip pat ir istorikas, Klaipėdos universiteto profesorius Vygantas Vareikis.
39 ąžuolai su dedikacijomis 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktui bei jį pasirašiusiems Signatarams puikiai pradeda ąžuolų alėją. Nekelia abejonių Tarpukario Lietuvos Prezidentų paminėjimai, o selekcija tarp šiuolaikinės Lietuvos Prezidentų kelia abejonių dėl autoriaus nešališkumo istorijos atžvilgiu. Jeigu viename sąraše dera ąžuolas pokario rezistencijos dalyviams ir Prezidentui Algirdui Brazauskui, kuris yra susijęs su sovietinės Lietuvos komunistų partijos nomenklatūra, tai kodėl nebuvo skirtas ąžuolas Prezidentui Rolandui Paksui, kuris nepaisant jo atstatydinimo, buvo demokratiškai išrinktas ir yra minimas oficialioje Lietuvos Respublikos Prezidento internetinėje svetainėje.
Klaipėdos krašto įvykiams „Laiko spiralėje“ nėra skirta daug dėmesio, tačiau ir čia neišvengta klaidų. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštas prie Lietuvos buvo prijungtas ir šis įvykis yra mūsų Lietuvos diplomatinis laimėjimas. Tuo tarpu Laiko spiralėje tai kaip ir smetoninėje Lietuvoje vadinama Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimu ir tai neatitinka istorinės tiesos, nes Klaipėdos kraštas ir Mažoji Lietuva nėra tos pačios istorinės ir teritorinės sąvokos.
Pirminėse diskusijose buvo siūlyta neminėti iki šiol kontraversiškai vertinamų istorijos įvykių, vienas iš jų – 1941 m. birželio sukilimas, kuris, nepaisant antisovietinio pobūdžio, yra identifikuojamas ir su Laikinosios vyriausybės sudarymu, provokiška jos orientacija ir veikla, neišvengusia ir po kelių mėnesių prasidėjusio Lietuvos žydų žudymo. Toks sukilimo vertinimas disonuoja su beveik šalia pasodintu ąžuolu, skirtu Holokausto aukoms atminti. Čia vėlgi neišvengta istorinių klaidų, nes nurodyta, jog Holokaustas vykdytas 1941 m., bet istoriniai dokumentai liudija, jog jis vykdytas iki pat 1944 m. pabaigos. Tokie istoriniai neatitikimai galimi pateisinti tik kaip autoriaus fantazija, tačiau tokios nuostatos gali formuoti stereotipus, neprisidedančius prie objektyvios tiesos perteikimo.
Istorija negali patikti ar nepatikti, ją turime mokėti vertinti tokią, kokia ji buvo, kad nekartotume praeities klaidų. Todėl pagarba ir atida praeičiai yra didžiausia mūsų visų dovana Lietuvos Valstybės šimtmečiui.
Istorikė doc. dr.
Silva POCYTĖ
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Vyresnioji mokslo darbuotoja
