Klaipėda – Lietuvos kultūros sostinė 2017
Sausio 19–26 d. renginiai Klaipėdoje Kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)
Sausio 19 d. 17 val. Gruzijos šiuolaikinio meno paroda „Spying future“ („Spėjant ateitį“)
Sausio 19 d. 17 val. Sergejaus Poteriajevo ir Sergejaus Rožino (Jekaterinburgas, Rusija) projekto „Cuba de Lituania: mitologinės laisvės paieškos“ paroda
Sausio 20 d. 17 val. Gintautas Survila PRO: PRO laiką ir PRO kūrybą
Sausio 21 d. 12 val. Istorinių komiksų dirbtuvės „Klaipėda: XIX a. I pusė“
Sausio 23 d. I. Simonaitytės jubiliejinių metų literatūrinės premijos įteikimas (Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, H. Manto g. 25)
Sausio 26 d. „Žiemos ekranai“ – susitikimas su prancūzišku kinu (Klaipėdos kultūros fabrikas, Bangų g. 5A ir Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, H. Manto g. 25)
Gruzijos šiuolaikinio meno paroda „Spying future“
Projektas „Spying Future / Spėjant ateitį“ susideda iš viena kitą papildančių, ekspozicinėje erdvėje natūraliai komponuojamų temų, kurios sudaro galimybę patirti šiuolaikinio Gruzijos meno koncepcijų raidą, meno ir paties menininko statuso visuomenėje evoliuciją. Parodoje dominuoja Gruzijos kasdienybei būdingos socialinės temos ir kūrybinio bendradarbiavimo strategijos, kuriomis remiasi Tbilisio šiuolaikinio meno centras. Sugretinant asmenines ir kolektyvines patirtis, projektu siekiama intensyviau išgyventi nūdienos aktualijas ir ateities perspektyvas. Parodoje bus galima išvysti, kaip smarkiai pasikeitė viduriniosios Gruzijos meninink ų kartos vizualinė kalba – nuo tradicinės, piktografinės iki tarpdisciplininės. Menininkai fiksuoja laiko slinktį bei identiteto transformacijas, pasireiškiančias konkrečiame sociopolitiniame kontekste. Kūriniuose susiduria realybė ir fikcija, išgalvotos ir tikros istorijos sąsajos grindžiamos archeologija, etnografija, istoriniu paveldu, šiuolaikiniu dizainu, mada. Parodoje „Spying Future / Spėjant ateitį“ savo kūrinius pristato 17 Gruzijos autorių, jos kuratorius – Tbilisio šiuolaikinio meno centro vadovas Wato Tsereteli.
Projekto „Cuba de Lituania: mitologinės laisvės paieškos“ paroda
Projektu „Cuba“ siekiama atkreipti žiūrovo dėmesį į apleistas urbanistines erdves ir akcentuoti laisvos kūrybinės veiklos idėją. Menininkų projekto atspirties tašku tapo Jekaterinburgo (Rusija) priemiestyje esantis apleistas rajonas, vietinių gyventojų pramintas „Kuba” dėl ten esančios Kuibyševo elektrinės. Ši vieta, dar vadinama žaliąja sala, projekto autoriams kėlė asociacijas su vadinamąja laisvės sala Kuba ir jie, pasitelkę humorą ir švelnią ironiją, sumanė savo projektu „Cuba de Rusia“ sujungti šiuos du pasaulio taškus. Menininkai sukūrė legendą, esą kažkada praėjusio amžiaus viduryje keletas kubiečių paliko laisvės salą ir atvyko į Sverdlovską (dabar Jekaterinburgas) ieškoti naujo gyvenimo ir naujų galimybių. Nuo to laiko praėjo dešimtmečiai ir kubiečiai asimiliavosi taip, kad pamiršo visą savo praeitį. Liko tik pavadinimas „kuba“, ir jis pats rašomas tik mažąja raide.
Gintautas Survila PRO: PRO laiką ir PRO kūrybą
Fotografas, skulptorius, architektas Gintautas Survila Lietuvos meninės kūrybos kontekste yra savotiškas atsiskyrėlis. KKKC Parodų rūmuose eksponuojamą parodą Gintautas Survila pavadino „Pro“. Prielinksnis „pro“ dažniausiai vartojamas žymint judėjimą pro kokį nors objektą ar daiktą, pro šalį, pro tarpą ar pro laiką. Šiuo atveju autorius sąvoką „pro“ pasitelkia nusakyti savo gyvenimo ir kūrybos momentą, kai pasiekiama visokeriopa branda ir jau galima įvertinti tai, kas buvo, yra ir išlieka. Tai – ne tik pro 50 metų, bet ir pro meną, sąmoningai atsisakant aktyvaus dalyvio pozicijos ir pasirenkant žvilgsnį iš šalies. Retrospektyvinė paroda aprėpia menininko kūrybinį kelią nuo jaunystės iki jau nusistovėjusią autorinę raišką spinduliuojančių darbų.
Istorinių komiksų dirbtuvės „Klaipėda: XIX a. I pusė“
Didelio miestelėnų susidomėjimo sulaukusios istorinių komiksų kūrybinės dirbtuvės vėl kviečia tęsti kelionę Klaipėdos istorijos keliais ir klystkeliais. Lygiai prieš metus sausio mėnesį istorikas Klaidas Perminas ir grafikė Lina Itagaki pakvietė klaipėdiečius į pirmąjį užsiėmimą ir supažindino su žaidimo taisyklėmis: lektoriaus paskaitą apie miesto istoriją klausytojai turi ne konspektuoti, bet, padedami grafikės, knygų iliustratorės Linos Itagaki, perteikti piešiniais – komiksais, kurie vėliau sudedami į savileidybos žurnalą – ziną. Kartą per mėnesį vykstančiuose užsiėmimuose per metus Klaipėdos istorija apžvelgta nuo pat akmens amžiaus iki XVIII a.
Pirmasis 2017-ųjų užsiėmimas bus skirtas Klaipėdos istorijai XIX amžiuje: karališkosios šeimos lankymasis mieste, karalienės Luizės istorija ir jos poelgių reikšmė tarptautiniams santykiams, linksmi vietinių ir užsienio jūrininkų nutikimai, miesto plėtra: priemiesčių prijungimas, gatvių ilginimas, uosto infrastruktūros tobulinimas ir naujų uostų atsiradimas. Bus kalbama ir apie šio krašto simbolį vėtrunges ir jų sumanytoją E. V. Berbomą. Dar vienas šios paskaitos akcentas – XIX a. I p. atidarytos centrinės miesto kapinės, kurių vietoje dabar yra Skulptūrų parkas.
I. Simonaitytės jubiliejinių metų literatūrinės premijos įteikimas
Ievos Simonaitytės jubiliejinių metų literatūrinės premijos įteikimas. 31- uoju Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatu tapo prof. Alfonsas Eidintas su knyga „Pūga prie Mėmelio“.
Daugiau informacijos laima.pacebutiene@klavb.lt
„Žiemos ekranai“ – susitikimas su prancūzišku kinu
Šių metų festivalis „Žiemos ekranai“ – jau dvyliktoji Prancūzų instituto Lietuvoje organizuojama kino šventė. Vienuolikoje Lietuvos miestų vyksiantis renginys ir vėl žiūrovams pristatys prancūzišką kiną – įtraukiantį, įžūlų, vienu metu lengvą ir sunkų, nepaprastą ir neįprastą. Tai subtilus menas, auginantis aktyvų ir intelektualų žiūrovą, o kartu jautrų bei atvirą svajotoją, ieškantį naujų emocijų ir jaudulio.
Šįkart festivalio tema – „Susitikimai“. Ji atspindi nuolatinį renginio atsinaujinimą, dėmesį naujiems vardams ir veidams kino ekranuose, paskatą pažinti įvairų požiūrį į pasaulį. Pagrindinėje programoje – platus spektras aktualių klausimų ne tik žmogui kaip visuomenės, šeimos nariui, bet ir kaip individui, kūrėjui.
Festivalio programa www.ziemosekranai.lt