Camino Lituano piligrimus Švėkšna stebins bendruomenės išmone

Atlaisvinus susisiekimą tarp savivaldybių Švėkšnos miestelį neaplenkia keliautojai.

Kaip buvo skelbta, ir per Klaipėdos rajono teritoriją turėtų tęstis šv. Jokūbo piligrimų kelio Camino Lituano atkarpos. Viena – nuo Kretingos pusės, kita – nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo pro Priekulę ir Vanagus pasiektų Švėkšną, nes ši bažnyčia jau daugiau kaip prieš dešimtmetį įtraukta į pirmąją Europos kultūros Camino de Santiago lietuviškąją atkarpą.

Ankstesniais nustebę gėrėjomės skverelyje priešais didingą šventovę tūkstančių margučių girliandomis išdabintu Velykiniu medžiu, į bažnyčios skliautus atsirėmusiomis milžiniškomis verbomis, o šiemet dėl karantino suvaržytos miestelio bendruomenės ir neįgaliųjų skyriaus moterys surišo rekordinio dydžio, subtiliai ornamentuotą šiaudinį sodą. Bet ir velykiniais margučiais pasigėrėti neatsisakyta: jais papuošti kampuose prie šventoriaus augantys jauni medeliai.

Miestelio centras laukia piligrimų.

Iš šiaudelių surišti sodai nuo senovės populiarūs, ypač Aukštaitijoje. Jie puošia ir harmonizuoja namų aplinką, nes surišantys piramides, saulutes, girliandas į ornamentą kartu įpina palinkėjimus ir maldas – visa tai, kuo žmogus džiaugiasi, grožisi ir gėrisi ir kam linki geriausios sėkmės. Pastarųjų amžių lietuvių išgyvenimai ir kančios pagimdė ne vieną originalaus meno ir mąstysenos kūrėją. Sodų rišimo tradicija įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Šimtametėje Švėkšnos miestelio gotikos stiliaus bažnyčioje sodas pakabintas skersinėje navoje, ties Švenčiausiosios Mergelės Marijos altoriumi. Pažymėtina, jog Marijos altorių puošia vien tik moterų šventųjų statulėlės. Atkurtos nepriklausomybės laikotarpiu bažnyčios interjeras kunigų, tikinčiųjų, vietinės valdžios ir rėmėjų iniciatyva gerokai atnaujintas: išpuošti altoriai, visuose languose tviska spalvoti vitražų ornamentai. Atvykusiems į Švėkšną pirmučiausia, žinoma, imponuoja bažnyčios išorės laiptuoti kontraforsai ir dangų remiantys bokštai, arkų smailės, šventoriaus mūrinės nišos, pagrindiniai vartai ir kryžiai, kurių daugelis nukalti vietinių kalvių.

2021-ieji paskelbti šventojo Jokūbo, Švėkšnos globėjo, metais. Tokie metai nutinka tik keletą kartų per šimtmetį – tada, kai liepos 25-oji – šv. Jokūbo diena – sutampa su sekmadieniu. Tą dieną vyksta didieji šv. Jokūbo atlaidai, tais metais piligrimai iš viso pasaulio užplūsta Santiago de Kompostelos miestą Ispanijoje. Piligrimų kelio tikslas – aplankyti šio miesto katedrą, kurioje šventasis yra palaidotas.

Camino Lituano – piligriminis-kultūrinis-turistinis šv. Jokūbo kelias. Nuo 2013 metų per Lietuvą, kaip ir per kitas Europos valstybes, jis driekiasi beveik 500 kilometrų. Pažymėtas specialiais ženklais (vienas jų – kriauklė), turi keturias atšakas – Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Mūsų šalyje veikia šv. Jokūbo draugijos, turizmo asociacijos, aptarnaujančios keliautojus ir teikiančios paslaugas. Šiais metais numatyta Camino Lituano jaunųjų ambasadorių estafetė, tarptautinis sakralinės muzikos festivalis ir kiti proginiai renginiai, žinoma, jei tam nesutrukdys tebesiaučianti pandemija.

Švėkšnos bažnyčia Camino Lituano atkarpoje yra pati puošniausia, turinti turtingą istoriją, jai atsidavusius mecenatus. Pavasarį visas miestelis verčia gėrėtis, išsipuošęs ir piligrimus bei turistus svetingai priimti pasiruošęs. Nepaisant praėjusio šimtmečio negandų išlaikyta dvasinga prieškario miestelių buvusi erdvė: bruku grįsta turgaus aikštė, pastatų architektūra ir jos tradiciniai atributai, pastatyti nauji paminklai. Švėkšniškiai prie šv. Jokūbo atlaidų derina dabar organizuojamas šventes, Jokūbėlio apdovanojimus miesteliui itin nusipelniusiems asmenims, įvairių sukakčių minėjimus.

Lietuvos Respublikoje yra vienuolika šv. Jokūbo titulą turinčių bažnyčių, kurios aprašytos 2013 metais Europos Parlamento Liaudies partijos grupės išleistoje knygoje „Šv. Jokūbo kelio šviesa“. Viena šios knygos autorių – buvusi EP narė, dabar LR Seimo narė dr. Laima Andrikienė.

Šiemet kartu minimas ir žydų kultūros paveldo kelias, pažymint Holokausto 80-metį. Švėkšnoje prieš karą buvo gausi žydų bendruomenė. Šiuo metu restauruojama mūrinė sinagoga, atkurtas sovietmečiu sunaikintas jos fasadas ir išorės dekoras. Galutinai sinagogą sutvarkius, Lietuvos žydų bendruomenės nuomone, pastatas tarnaus švėkšniškių kultūros reikmėms.

Aldona VAREIKIENĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių