Kultūra nekultūringomis priemonėmis
Perfrazuojant vieno filmo žodžius, viskas jau nuspręsta, mums tik reikia imituoti diskusiją.
Kaip suprantu, diskusija dėl kultūros centro steigimo vyksta jau seniai, bet apie tai žinau tik iš nuogirdų ir pateikiamos informacijos. Darbo grupė šiuo klausimu buvo susirinkusi du kartus (nekalbant apie pasikuždėjimus Savivaldybės vadovų kabinetuose), bet apie tai informuotas nebuvau, nors esu Sendvario seniūnijos gyventojas, Radailių seniūnaitis ir t. t. Matyt, todėl, kad mano nuomonė kitokia.
Klausimas, ar Sendvario seniūnijoje reikalingas kultūros centras kaip įstaiga, yra neteisingas. Klausimą reikėtų formuluoti, ar Sendvario seniūnijoje reikia kokybiškesnio ir aktyvesnio kultūrinio gyvenimo? Atsakyčiau taip.
Kokiais būdais steigiamas kultūros centras, taip pat svarbu. Sendvario seniūnijos jungtinių kaimų bendruomenės siūlymui iškelti seniūniją į Jakus nepritariu. Nuolatinis seniūnijos kilnojimas tiek gyventojams, tiek darbuotojams sukelia daugiau painiavos ir demonstruoja Savivaldybės negebėjimą planuoti. Renginiams vykdyti tinkamų patalpų Slengių daugiafunkciame centre nėra. Tinkamiausia salė yra Jakų mokykloje. Buveinė galėtų būti Jakuose nupirktas pastatas. Mokymai, užsiėmimai su vaikais galėtų ir turėtų vykti tiek Slengių daugiafunkciame centre (kaip ir dabar vyksta), tiek Jakų bendruomenės salėje ir naujame pastate. Renginiai gali vykti Jakų bendruomenės salėje, privačiose patalpose ar kitose bendruomenių organizuojamose vietose ten, kur dalyvaus žmonės.
Ar įsteigus juridinį vienetą, įdarbinus direktorių ir buhalterį, Sendvario seniūnijos gyventojai pajus kultūrinio gyvenimo suaktyvėjimą, abejoju. Dažnai steigiant įstaigas ir etatus gyventojams yra kuriama aliuzija, kad jie gaus daugiau ir kokybiškesnių paslaugų. Galiausiai paaiškėja, kad tai buvo iliuzija, palydima žodžiais: norėjom kaip geriau, bet išėjo kaip visada. Renginius, meno kolektyvus ir grupes telkia bei organizuoja kultūros darbuotojai, ne juridiniai vienetai. Kultūros darbuotojų atlyginimai yra maži ir nemotyvuojantys. Šią problemą ir reikėtų spręsti. Papildomas lėšas reikėtų skirti ne juridiniams vienetams administruoti, o kultūros darbuotojams. Jie, bendradarbiaudami su bendruomenėmis, seniūnaičiais ir seniūnija, turėtų nustatyti poreikius ir organizuoti kultūrinį gyvenimą. Kai kultūros darbuotojai tariasi tik su direktoriumi (dažnai neoficialiu) ir atlieka atranką, kur vyks renginys, o kur nevyks, kultūros lieka mažai. Jei esamiems Sendvario seniūnijos kultūros darbuotojams reikia direktoriaus, nes jie negeba susiplanuoti savo darbotvarkės ir su bendruomenėmis pasirengti metinių planų, kaip jie sugebės suorganizuoti renginius ar grupes? Gal geriau numatyti motyvuojantį darbo užmokestį, suorganizuoti skaidrų konkursą, kuriame kandidatai pristatytų savo vizijas bei planus ir atrinkti geriausiai tinkančius šiam darbui? Kokiame juridiniame vienete dirbs, man nesvarbu. Gali dirbti ir asociacijoje „Sendvario seniūnijos jungtinių kaimų bendruomenė“.
Aš manau, kad mes privalome siekti kokybės, o ne kiekybės. Įsteigus daugiau etatų, kokybės nepasieksime, bus tik daug išleista mokesčių mokėtojų pinigų ir daugiau nemotyvuotų darbuotojų už minimumą, kurie neteiks kokybiškų paslaugų.
Svarstant naujų statinių statybas, pirma siūlyčiau išspręsti vaikų žaidimo aikštelių, sporto aikštelių įrengimą, apšviesti pėsčiųjų perėjas ir stoteles, įrengti stotelių laukimo paviljonus, pėsčiųjų takus, sporto salę prie Slengių daugiafunkcio centro, kad vaikai ir suaugusieji galėtų saugiai sveiki ir laimingi pasiekti mokyklą, darbą, namus ir kultūros centrą.
Aivaras VASYLIUS
