„Kultūros fabrikas“ – kultūros eksperimentų vieta
„Kultūros fabrike“ yra įsikūrę net keturi uostamiesčio teatrai: jaunimo, lėlių, laisvasis ir šokio teatras.
Dar tik pusmetį uostamiestyje veikiantis kūrybinis inkubatorius „Kultūros fabrikas“, iškilęs ant buvusio tabako fabriko griaučių, Bangų gatvėje, jau turi ištikimų gerbėjų. Išskirtinio kino, teatro mėgėjai pamėgo šią naują kultūros oazę. Į ją atvyksta ne tik klaipėdiškiai, bet ir gargždiškiai, kitų aplinkinių rajonų gyventojai. Apie tai, kas vyksta fabriko kūrybinėje virtuvėje, kaip po vienu stogu sugyvena įvairių sričių kūrėjai, verslo atstovai, kalbamės su „Kultūros fabriką“ valdančios ir šį įdomų eksperimentinį kūrybinio inkubatoriaus projektą įgyvendinančios Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktore Raimonda Laužikiene.
„Kultūros fabrikas“. Kas tai, kuo jūs skiriatės nuo kitų kultūros įstaigų?
Nuo kitų įstaigų fabrikas skiriasi pirmiausia tuo, jog yra daugiafunkcis ir pagal savo veiklas, ir pagal erdves. Čia įkurtos atskiros erdvės kūrybiniam darbui, verslui vystyti, taip pat yra atskiros kūrybiniams rezultatams demonstruoti, t. y. erdvės žiūrovams. Pagal pirminį sumanymą buvo įrengtos universalios biurų tipo studijos, tačiau jos labiau sudomino ne menininkus, o žmones, kurių pagrindinis darbo įrankis yra kompiuteris. Jų darbas – kūrybinių įmonių vadyba, kultūros projektai, renginių organizavimas, grafinis bei skaitmeninis dizainas ir kita. Meno žmonėms reikia tam tikrų specifinių erdvių, kurios būtų pritaikytos tik jiems. Pavyzdžiui, aktoriams reikia tinkamos repeticijų salės. Universalus produktas turi pagrindinį trūkumą – tinka tarsi visiems, tačiau labai gerai netinka nė vienam. Stengiamės ištaisyti šį trūkumą, sukame galvą, kaip pertvarkyti turimas erdves, išgryninti poreikius. Aišku, neapsieisime ir be papildomų investicijų.
Ar seniai pradėtas šis projektas?
Prieš dešimtmetį Ūkio ministerija pagal europinį modelį parengė devynis eksperimentinius kūrybinių inkubatorių projektus Telšiuose, Anykščiuose, Panemunėje, Vilniuje ir Klaipėdoje. Visi inkubatoriai įsikūrė kultūros paveldo statiniuose. Pradžia visiems buvo sunki. Trūkumai išryškėja tuomet, kai pradedi veiklą. Mūsų architektų silpnybė – estetiniai erdvių prioritetai, tačiau jie nepagalvoja apie erdvių funkcionalumą ir žmones, kuriems čia teks dirbti, kurti. Teko gerokai pavargti ir su statybininkais… Pakliuvome į jų žabangas, kai pagal viešuosius pirkimus įsigiję pigiausias paslaugas, vėliau sužinojome, kad darbai brangsta net trečdaliu dėl įvairių nuo užsakovo nepriklausančių priežasčių. „Kultūros fabrikas“ su visa įranga kainavo per 13 mln. litų. Šiuo metu be Klaipėdos miesto savivaldybės finansinės paramos, kuri numatyta trejiems metams, neišsiverstume. Vien patalpų, beveik
4 000 kv. m išlaikymas, šildymas yra jau nemenkas iššūkis.
Kaip sekasi „apgyvendinti“ naujas patalpas?
Nuomininkams arba kaip mes juos vadiname – rezidentams – esame išnuomoję maždaug pusę visų biuro tipo nuomai skirtų patalpų. Rezidentų turime daugiau kaip 20 – tai įmonės ir pavieniai kuriantys asmenys bei menininkai. Nuolat ieškome naujų rezidentų, kad kuo daugiau patalpų būtų „apgyvendintos“ ir būtų suformuotas kūrybinės bendruomenės pagrindas. Pas mus veikia dar gana nauja Klaipėdoje darbo organizavimo forma – hab‘as. Tai viena didelė beveik 400 kv. m patalpa, kurioje įrengtos darbo vietos yra skirtos laisvai samdomiems kūrybinių industrijų profesionalams ir šioje srityje veikiančioms įmonėms. Jie naudojasi bendra infrastruktūra: susitikimų zonomis, terasomis, yra kviečiami į nemokamus seminarus, kultūros renginius, vykstančius „Kultūros fabrike“.
Turime penkias originalaus dizaino erdves renginiams organizuoti: kinui, teatrui, šokiams, seminarams, konferencijoms. Pas mus galima surengti viską – nuo abiturientų išleistuvių vakaro iki rimto kamerinio orkestro ar net roko koncerto. Viską jau esame išbandę.
„Kultūros fabriko“ valdymo modelis yra artimesnis verslo įmonei negu viešojo sektoriaus įstaigai. Šiame projekte dirba tik 4 žmonės. Turime apie 20 savanorių, šaunių jaunuolių, kurie talkina per įvairius renginius.
Ar rezidentai jau pajuto kūrybinio inkubatoriaus naudą?
Manau, kad taip. Pas mus lyg Nojaus laive yra įvairiausių profesijų atstovų: žurnalistų, architektų, dizainerių, renginių organizatorių, aktorių… Jie savaime tarpusavyje ima bendrauti, susidraugauja, įtraukia vienas kitą į savo veiklas. Tai atneša visiems apčiuopiamos naudos. Jaunimas leidžia sau eksperimentuoti, nes paslaugų kainos nėra aukštos. Pavyzdžiui, pas mus 4 mėnesius veikė dizaino studija. Per tą laiką jaunieji menininkai įsitikino, kad jiems kol kas atidaryti prekybos salono neapsimoka. Tačiau renginius organizuoti sekasi puikiai. Tad šią verslo kryptį jie pradžiai ir pasirinko. Ištuštėjusios studijos patalpose įsikūrė vaikų vasaros stovykla „Jaunieji kūrėjai“. Vasara mums yra iššūkis, nes aktoriai atostogauja, krenta ir kino salės lankomumas. Tačiau ketiname rengti vasaros festivalius tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, rodysime filmus, rengsime koncertus. Net „paplūdimį“ terasoje jau sugalvojome įsirengti, įsigijome gultų… Žodžiu, savo pirmąją vasarą darome eksperimentus.
O kokios įdomybės lankytojų laukia rudenį?
Planuojame pagyvinti kino salės veiklą iki penkių šešių kino vakarų per savaitę. Nežadame konkuruoti su komercinio kino salėmis, tiesiog sieksime, jog pas mus atsirastų puiki vieta geram kinui. Ir jokio „popkorno“ kino salėje seansų metu. Rodysime gerus filmus ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, suteiksime erdves tradiciniams kino festivaliams. Įdomių edukacinių filmų turime daug, juos noriai lanko mokinukai, lydimi mokytojų. Rudenį planuojame atidaryti ir suaugusiųjų kūrybos mokyklą, kurioje žmonės mokytųsi vaidinti, muzikuoti, t. y. imtis tokios kūrybinės veiklos, apie kurią svajojo, norėdami save realizuoti. Planuojame atidaryti ir kalbų mokyklėlę. Tikimės, kad „Kultūros fabrikas“ taps žmonių traukos centru. Smagu, kad ir mūsų rezidentai sugalvoja įdomių renginių. Štai informacinių technologijų bendrovė surengė klaviatūrų mėtymo varžybas, kuriose dalyvavo kolegos iš viso miesto. Jie gyvena įdomiai – iš ryto visi draugiškai kartu daro mankštą, o po darbo žaidžia kartu stalo žaidimus. Matosi, kad įmonėje vyrauja kūrybinis požiūris į darbą, aukšta verslo kultūra, darbdaviai taiko vadybos inovacijas. Mes žvelgiame į kultūrą plačiau – tai ne tik menas, bet ir darbo, verslo, politikos kultūra. Juk išties kultūra apima visas mūsų gyvenimo sritis.
