MO muziejaus slėpinys: ten vėl norisi sugrįžti

„Jaunimo erdvės“ korespondentus muziejuje sudomino klasikinės ir modernios fotografijos paroda.

Modernaus meno muziejaus MO akinamai baltas pastatas Vilniaus Pylimo gatvėje negali neatkreipti net prašalaičio akių. Muziejaus, praėjusių metų spalį atvėrusio duris lankytojams, apgultis dabar kiek mažesnė. Tad nutaikę gerą progą jį apžvelgėme kartu su „Bangos“ laikraščio jaunųjų korespondentų klubo nariais.

MO muziejus – nauja reikšminga erdvė sostinėje. Privačia Viktoro ir Danguolės Butkų inicia­tyva muziejuje pristatoma išskirtinė Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcija.

Pritraukė visuomenės dėmesį

Kuo gi ypatingas tas MO muziejus? Kodėl dabar į jį traukia žmonių virtinės ir važiuoja mokinių autobusai iš provincijos taip, kaip prieš gerą dešimtmetį važiuodavo į akropolius, kuriuos neseniai iš sovietmečio išsivadavę žmonės tuomet laikė kone dar vienu pasaulio stebuklu? Prisimenu, kiek tuomet redakcija gaudavo laiškų iš mokyklų, kuriuose ekskursijos dalyviai pasakodavo ne apie Gedimino kalną ar kokį muziejų, o žavėdamiesi smulkiai aprašydavo įspūdžius iš didžiulio prekybos centro.

Kaip MO muziejus gebėjo sujaudinti dabartinę mūsų praktišką ir paniurusią visuomenę, kuri yra ganėtinai atspari net šiuolaikiškiems kultūros reiškiniams?

MO muziejaus kūrimas turi išskirtinę istoriją, susietą su realia mecenatyste, kuri Lietuvoje visgi dar yra retenybė. Ir būtent tai yra pretekstas sujaudrinti visuomenę. Apie šio, privataus muziejaus įkūrėjų verslininkų Butkų šeimos filantropiją, dailės, fotografijų kolekcijos formavimo aspektus kalbėjomės su jaunaisiais korespondentais klaidžiodami po MO sales.

Gero laisvalaikio vieta

Beje, labai patarčiau tiems, kurie važiuoja į MO muziejų grupėmis, 10–12 žmonių, būtinai pasinaudoti muziejaus gido paslaugomis. Sumokėjus už bilietą 7 eurus (neįgaliesiems, moksleiviams yra perpus pigiau) keletą eurų dar papildomai kainuos gidas, tačiau su juo gyvai apžvelgdami muziejų suprasite jo koncepciją, suvoksite darbų išdėstymo prasmę, išgirsite įdomių detalių apie muziejaus mecenatų Danguolės ir Viktoro Butkų pasiryžimą kurti šią neįprastą meno erdvę.

Jau keletą mėnesių sėkmingai gyvuojantis MO tikrai tampa gero laisvalaikio vieta. Čia užsukti kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistus – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.

„Žinoma, niekada negalvojome apie muziejų kaip prestižo simbolį, todėl nuo pat pradžių domėjomės, ką daro geriausi pasaulio muziejai, kuo galėtume skirtis nuo senųjų, įprastų muziejų. Aplankėme ir išnagrinėjome daugybę pavyzdžių, teko perskaityt šiek tiek literatūros. Paaiškėjo, kad geri muziejai yra tie, kurie tampa neakademinės edukacijos vietomis“, – viename iš interviu yra sakiusi mecenato V. Butkaus žmona Danguolė, kuri anksčiau šešerius metus vadovavo Modernaus meno centrui, o tuo pačiu metu su malonumu lankė menotyros studijas Vilniaus dailės akademijoje, nes norėjo pažinti meną giliau, iš vidaus.

Išskirtinis net darbo laikas

MO muziejaus pastatas, kurį projektavo žymus pasaulio architekto Danielio Libeskindo biuras, yra išskirtinis. Nuo kitų jo projektų šis pastatas skiriasi interjero detalėmis – fojė įkomponuoti išraiškingi sraigtiniai laiptai, o iš išorės taip pat vilioja įdomios erdvės: nacionalinės premijos laureatų skulptūrų kiemelis ir terasa antrajame aukšte. Ji yra skirta susitikti ir bendrauti, ramiai skaityti knygą. Šios erdvės miestiečiams bei svečiams prieinamos net tada, kai muziejus neveikia. Beje, skirtingai nei dauguma muziejų, šis veikia ypač ilgai – net iki 20 valandos, penktadieniais – iki 22. Neįprasta ir poilsio diena – antradienis.

Kai su jaunaisiais korespondentais lankėmės MO, žiema dar nebuvo paklojusi savo patalų, tad žvilgsnį patraukė ir muziejaus skverelio apželdinimas. Skandinaviškai minimalus. Su daugiamečiais augalais. Atrodo moderniai ir neiššaukiančiai. Pagalvojau, kad apie tokią apželdinimo kryptį gi kalbama ir Gargžduose, tačiau daugiamečių augalų sodinimas, jų komponavimas mūsų mieste sulaukė nemažai priešpriešos.

Įkurtas privačiomis lėšomis

Kaip jau minėjau, MO muziejaus atsiradimo istorija yra išskirtinė: mat tai pirmasis europinio lygio muziejus Lietuvoje, įkurtas privačiomis lėšomis. Lietuvoje yra daug turtingų žmonių, bet dar nė vienas nėra investavęs į kultūros objekto statybą ir meno kūrinių kolekciją visuomeniniams poreikiams.

Taigi, prisiminkime, 2010 m. įvyko vienas įspūdingiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje sandorių: biotechnologijos įmonė „Fermentas“, kurio įkūrėjas buvo habil. dr. prof. V. Butkus, buvo parduotas JAV kompanijai „Thermo Fisher Scientific“, už jį sumokėjusiai rekordinę sumą – 290 mln. dolerių. Beje, nesiimkite už galvos iš pavydo. Turėkite omenyje, kad prof. V. Butkus buvo tik vienas iš akcininkų, taigi ta suma buvo padalinta keliems akcininkams, dar reikėjo sumokėti ir mokesčius valstybei. Tačiau būtent po šio sandorio prof. V. Butkus investavo ne į ištaigingus rūmus, ne į prabangias mašinas, o į muziejų, kuris skirtas visiems Lietuvos žmonėms. Skaičiuojama, kad, susumavus sukauptos dailės kūrinių kolekcijos, žemės, projekto, statybų, rinkodaros ir visas kitas kainas, mecenatas investavo apie 20 mln. Eur asmeninių lėšų.

Nuolat reikės rėmėjų

MO muziejaus pastatas pradėtas statyti 2017 m., nugriovus čia daugiau nei 5 dešimtmečius stovėjusį kino teatrą „Lietuva“. 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejuje veikia knygų parduotuvė, kavinė, o antrame aukšte – skaitykla. Pagrindinė parodų salė – trečiame aukšte, o mažoji – antrame.

MO muziejaus kūrėjai yra paskaičiavę, kad dirbant 14 žmonių komandai muziejaus veiklai reikia mažiausiai 1 mln. Eur per metus. Žinoma, visų pirma muziejus stengiasi gyventi iš tiesioginės veiklos – parodų organizavimo ir jų lankymo, bilietų į parodas, patalpų nuomos, parduodamų suvenyrų ir knygų. Bet tai sudaro keliasdešimt procentų pajamų, tad dėl didesnės dalies lėšų muziejaus mecenatams Butkams visada reikės ieškoti naujų privačių rėmėjų, idėjos palaikytojų. Visų pirma ir dėl to, kad muziejaus lankymo kaina būtų prieinama lankytojams. Be rėmėjų pagalbos ji tikrai nebūtų vos septyni eurai.

Kalbėdami apie valstybinę paramą Butkai yra akcentavę, kad geriausias rėmėjas yra Kultūros rėmimo fondas, įvairioms programoms skyręs 120 000 Eur. Tačiau šiame fonde siekiant gauti lėšų reikia rimtai konkuruoti su kitais projektais.

Įspūdingiausi kolekcijos kūriniai

Butkų šeima dailės kolekciją, kuri dabar eksponuojama MO muziejuje, pradėjo rinkti prieš 10 metų. Sukauptą 5 000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Joje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių.

Pirmoji muziejaus paroda „Visas menas – apie mus“ lankytojams pristato įspūdingiausius šios privačios kolekcijos kūrinius. Parodai, beje, jos bus keičiamos maždaug kas pusmetis, sukurtas ir specialus multimedijų gidas, kuriame pristatomi 23 skirtingi kūriniai ir jų autoriai. Bet, kaip jau minėjau, nieko nėra prasmingesnio už gido pasakojimą gyvai! Tada galima papildomai klausti, diskutuoti, išgirsti nerealių detalių iš žymių Lietuvos menininkų, kuriems teko kurti sunkiomis sovietmečio sąlygomis, gyvenimo. Daugelis meno kūrinių autorių gyveno dvilypį gyvenimą: kad sovietmečiu nupirktų jų kūrinius, privalėjo tapyti realizmo stiliumi, o tuos paveikslus, kuriuos sukurdavo modernizmo stiliumi, slėpdavo nuo sovietinio meno vertintojų. Būtent šiuos paveikslus, patariami meno žinovų, visų pirma prieš dešimtmetį ir rinkosi pirkti mecenatai Butkai. Dabar šie paveikslai MO muziejuje išvydo dienos šviesą.

Kai su „Bangos“ laikraščio „Jaunimo erdvės“ korespondentais apžvelgėme MO muziejaus lobyną, kažkuris iš jų tarstelėjo: „Aš čia dar kartą sugrįšiu.“ Ką gi, pamaniau sau: išvykos tikslas tikrai pasiektas.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.