Nesustoti kūrybos kelyje linkėjo poetei iš Dituvos

„Poezija. Tu laisvė ar kančia? / Manosios sielos išdavystė? / Mane vedi į nežinią slapčia? / Skandindama. Net gundai pasiklysti“, – šiomis eilėmis prasidėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos globojamo literatų klubo „Potekstė“ vadovės Gerdos Jankevičiūtės naujausios knygos „Ten, kur mano būta…“ pristatymas. Į jos sutiktuves atvyko ištikimiausi autorės gerbėjai, bičiuliai, bendraminčiai.

Kupiškėnė brangina savo šnektą
Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narę G. Jankevičiūtę, išleidusią aštuntąją, solidžiausią savo poezijos knygą „Ten, kur mano būta“, pasveikino J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra Tamašauskienė. Ji linkėjo susirinkusiesiems mėgautis knygos gimimu, susitikimu su autore.
Skambėjo akordeonininko Stanislovo Adomavičiaus atliekami kūriniai. Muzika ir poezija – graži dermė, atgaiva sielai. Švęsti šventę kvietė vakaro moderatorė, J. Lankučio viešosios bibliotekos darbuotoja Giedrė Ilginienė. Ji pastebėjo, kad G. Jankevičiūtė, pradėjusi vadovauti klubui „Potekstė“, sutelkė literatus, skatina juos dalyvauti įvairiuose skaitymuose, šventėse – klubas tapo aktyvesnis, labiau pastebimas.
Nuo Kupiškio kilusi, bet daug metų praleidusi Klaipėdos krašte, G. Jankevičiūtė ne kartą yra prasitarusi, kad nesupranta, ką tie žemaičiai šneka. Gimtosios tarmės ji nepamiršo, ir tai įrodė pernai kupiškėnų tarme išleidusi knygą „Nieko omžino…“
„Mums irgi reikėjo susipažinti su šia tarme, kad galėtume suprasti ir pasakyti savo nuomonę“, – prisipažino G. Ilginienė. Šiemet G. Jankevičiūtė išleido solidžią bendrine literatūrine kalba parašytų eilėraščių knygą.

Randa sielos atspindžių
G. Jankevičiūtė prisipažino, kad jai sunku komentuoti savo kūrinius. „Eiles skaitysite ir kiekvienas suprasite savaip – žmonės mąsto skirtingai. Kartais feisbuko paskyroje man parašo: čia apie mane. Arba: kodėl tau taip nesiseka? Betgi tai poezija, o ne mano gyvenimo aprašymas, – kalbėjo poetė ir pridūrė: – O jeigu tavo žodžius kažkas prisitaiko, tai ačiū Dievui…“
G. Jankevičiūtė išraiškingai skaitė savo eiles. Jose dramatiški sielos virpesiai, išjudinti nenumaldomai bėgančio laiko, būties ir amžinybės apmąstymai, meilė Tėvynei, tėviškės ilgesys.
„Gerda yra subtili, trapi, moteriška, bet kokia tvirtybė, energija iš jos sklinda, kai skaito savo eiles, – gyrė G. Ilginienė. – Jūsų kūryba tvirta – kiekvienas gali rasti sielos būseną atitinkančių minčių.“
Klubo „Potekstė“ nariai Vincas ir Viktoras tęsė G. Jankevičiūtės poezijos skaitymą. „Gerda yra mūsų žvaigždė: per metus sukūrė 350 eilėraščių“, – džiaugėsi Viktoras. G. Jankevičiūtę pasveikino gargždiškės poetės Marytė Pabrėžienė ir Birute Greivienė. Jos ir kiti gerbėjai pastebėjo autorės gebėjimą paprastus daiktus apgaubti metaforomis, išryškinančiomis žodžio galią, padedančiomis pajusti pasaulio grožį. Pedagogė Vilija Lukauskienė džiaugėsi atradusi šią charizmatišką kūrėją. „Žaviuosi Gerdos eilėmis“, – sakė ji.
G. Jankevičiūtę išradingiausiai pasveikino kretingiškis humoreskų rašytojas Algimantas Vaškys. Prieš kreipdamasis į aukštaitę žemaitis iš karto prisipažino bijantis sugadinti. „Kaip rašomas geras eilėraštis? Poetas sako, kad geram eilėraščiui parašyti reikia įkvėpimo. Tai fiziologinis procesas – įkvėpti. Perskaičiau Gerdos vieną eilėraštį – skaičiau dvi minutes. Kaip jūs rašėte? Vienu įkvėpimu? Plaučiais? „Čia ne plaučiai – mane mūza aplankė“. Mūza ne aplankė, o apsigyveno“, – nuotaikingai dėstė A. Vaškys. Jis šmaikščiai linkėjo G. Jankevičiūtei nesustoti kūrybos kelyje: jei sustos, niekas nebeveš.

Poezija. Tu laisvė ar kančia?
Manosios sielos išdavystė?..
Mane vedi į nežinią slapčia
Skandindama. Net gundai pasiklysti.

Neužrakink manęs! Neužrakink,
Kentėčiau aš lyg būčiau nusidėjus
Ir belsiuosi vidurnakčiais širdin,
Pamiršdama, ko iš manęs norėjai.

Gali, jei nori, dilgėlėm išplakt!
Išrengt nuogai! Tegul kvatojas…
Aš seksiu iš paskos, visai akla.
Kate glaustysiuos aplink kojas.

Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.