„Netikras teatras“ atskleidė tikrą Veiviržėnų gyvenimą

Prasmingiausias spektaklio „Namų istorijos“ momentas – scenoje beveik 80 aktorių iš širdies giedama Maironio „Lietuva brangi“.

Juokas ir ašaros, tyla ir audringi plojimai – įvairios emocijos du savaitgalio vakarus lydėjo Veiviržėnų kultūros centro publiką, gausiai susirinkusią pažiūrėti vietos saviveik­lininkų premjerą – teatralizuotą muzikinį pasakojimą „Namų istorijos“.

Vaidinime – 76 dalyviai

Veiviržėnai, šiemet įpareigoti garbingai atstovauti Mažosios kultūros sostinės titului, kiekvieną mėnesį žiūrovams ir miestelio svečiams pateikia naujus kūrybinius sumanymus.

Dešimtmetį veikianti Veiviržėnų kultūros centro dramos studija „Netikras teatras“, rengdama teatralizuotą muzikinį pasakojimą apie miestelio ir aplinkinių kaimų istoriją, sutelkė net 76 vaidinimo dalyvius. Kai kurie veiviržėniškiai, jau studijuojantys ar dirbantys kituose miestuose, specialiai sugrįžo į gimtinę dalyvauti vaidinime. Vieni aktoriai įkvėpti savo vaikystės, jaunystės atsitikimų, kiti – sutelkę savąją brandą, treti dar tik vaikiško džiaugsmo kupini sukūrė savo tėviškės paveikslą, kuriame atsispindėjo svarbūs bendruomenės gyvavimo etapai ir asmeninės patirtys. Veiviržėniškiai premjerą rodė praėjusį penktadienį ir šeštadienį – abu kartus salė buvo pilnutėlė, kai kurie žiūrovai vaidinimą žiūrėjo du vakarus. „Arba jūs neturite ką veikti, arba mes labai puikūs“, – kreipdamasis į gausius žiūrovus pajuokavo idėjos autorius, spektak­lio režisierius Karolis Pronckus, paaiškinęs, kad vaidinimo idėja atsiskleis per dvylika visiems veiviržėniškiams žinomų objektų: Laisvės paminklą, bažnyčią, autobusų stotelę, turgų, mazuto „bosą“, mokyklą ir kt.

Teatralizuotame vaidinime talkino mišrus vokalinis ansamblis „Viržis“, Jurgio Šaulio gimnazijos jaunučių choras „Vieversėlis“, mergaičių vokalinis ansamblis, merginų choras, o apšvietimu rūpinosi Domantas Norvilas.

Prasmingiausias spektaklio „Namų istorijos“ momentas – scenoje beveik 80 aktorių iš širdies giedama Maironio „Lietuva brangi“.

Susipynė kelios kartos

„Spektaklyje persipina net keturios amžiaus grupės: nuoširdžiausios yra Jurgio Šaulio gimnazijos pirmokės-ketvirtokės, į repeticijas ateinančios su meškiuku, kurį patiki man globoti. Kita grupė aktorių yra paaugliai, išgyvenantys pirmąją meilę, maištaujantys. Itin malonu, kad vaidintojų gretose ir studentai, gebėję suderinti paskaitas su repeticijomis. Ketvirtoji grupė – brandus jaunimas – ansamblis „Viržis“, pasidavęs mūsų intrigai pajuokauti“, – apibūdino režisierius K. Pronckus. Jis atkreipė dėmesį, kad šio spektaklio dalyvių gausa veiviržėniškiai lenkia net Nacionalinį dramos teatrą. Tačiau būtent tai ir sąlygoja, kad tokios didelės aktorių sudėties premjera rodoma pirmą ir paskutinį kartą – vėliau surinkti tiek žmonių pakartotiniam vaidinimo parodymui bus jau sudėtinga.

Dramos studijos „Netikras teatras“ septyni aktoriai vaidinti teatralizuotame pasakojime veiviržėniškius pakvietė dar rugsėjo mėnesį. Spektaklio dalyvių gretos per pusmetį išaugo iki 76.

Teatralizuoto vaidinimo simboliką vykusiai atspindėjo mininalistinė scenografija: pastoliai ir dvi aukštos kėdės, virstančios ir pjedestalu, ir kopėčiomis, ir mokyklos suolu, ir kt. Scenoje prabėgo keli Veiviržėnų istorijos etapai: miestelio klestėjimas su žydų kultūra smetoninėje Lietuvoje, sovietmečio gūduma, Nepriklausomybės siekis, atskleistos ir dabarties opos.

„Spektaklis sukurtas Mažosios kultūros sostinės garbei“, – prieš premjerą kalbėjo režisierius K. Pronckus.Žiūrovai negailėjo pagyrimų

„Spektaklis sukurtas Mažosios kultūros sostinės garbei. Duodu garantiją, kad vienoje vietoje kvatositės, kitose – verksite. Tokia vaidinime yra amžiaus ir jausmų amplitudė! Tarp spektaklio dalių nėra plojama, bet jei pajusite vidinį katarsį, nestabdykite savęs. Raginu išbūti dvi valandas nuoširdžioje harmonijoje“, – prieš premjerą kalbėjo režisierius K. Pronckus.

„Ko tikiuosi iš spektaklio? Gerų emocijų!“ – prieš vaidinimą „Bangos“ pakalbinta atsakė iš Endriejavo atvažiavusi buvusi ilgametė pedagogė Laima Kazragienė. Rodos, lūkesčiai išsipildė su kaupu. Šimtą dvidešimt minučių trukęs vaidinimas „Namų istorijos“ žiūrovams neprailgo. Tuo pačiu ir graudindamiesi, ir juokdamiesi jie pasidavė režisieriaus K. Pronckaus išmonei bei aktorių širdingam norui perteikti miestelio, aplinkinių kaimų dvasią.

„Jūs – ne naujokai scenoje. Smagu, kad dramos studijoje, gyvuojančioje dešimt metų, vaidinusius tėvus jau pakeitė jų vaikai. Tad turime kuo didžiuotis! Šis vaidinimas – puikus akcentas Mažosios kultūros sostinės programoje. Esate nepakartojami, originalūs. Mes pamatėme Veiviržėnus tokius, kokie jie yra: su savo istorija ir dabartimi, su savo asmenybėmis ir įvairiomis kartomis“, – sveikindama žiūrovų vardu komplimentų negailėjo Amatų centro direktorė Valė Krauleidienė.

Po premjeros dramos studijos „Netikras teatras“ jaunieji aktoriai savo vadovui K. Pronckui įteikė netikėtą dovaną: megztuką su užrašu „Geriausias režisierius“. Apdovanotasis prisipažino, jog nežinantis, ar tokį išdrįstų viešumoje nešioti. „Ateikite į repeticijas“, – patarė jo studijos aktoriai.

„Geriausias vakaras, kaip puiku, kad atėjome, buvo labai įdomu. Tiesiog tobula“, – tokiais įspūdžiais po spektaklio skirstydamiesi dalijosi žiūrovai.

Vilija BUTKUVIENĖ

Veiviržėnų kultūros centro nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content