Pasveikęs vėžaitiškis kunigas liudija stebuklą

Kun. V. Daujotis: „Mano išgijimas buvo priminimas, kad kunigo pašaukimas – nešti gerąją naujieną – tikėjimą ir jaunimui, kuris ieško tikrojo Dievo.“

 

Pastarieji 4 metai kunigui Viktorui Daujočiui, Vėžaičių ir Slengių parapijų klebonui, buvo kupini iššūkių, džiaugsmų ir rūpesčių. Šį pavasarį užklupus ligai, jis atsidūrė ties mirties slenksčiu. Tačiau troškimas gyventi nugalėjo. Savo išgijimą kun. V. Daujotis laiko medikų pastangų ir Dievo stebuklu. Dabar jis lanko parapijiečius, rūpinasi Slengių bažnyčios statyba.

Pažinti parapijiečius

Po Visų Šventųjų Vėžaičių Šv. Kazimiero parapijos klebonas Viktoras Daujotis pradėjo prieškalėdinį parapijiečių lankymą. Jis prisiminė, kad didžiulis išbandymas buvo pirmasis kalėdojimas prieš 4 metus, kai čia buvo paskirtas. „Kunigo atėjimas į parapijiečio namus – ne kasdienis įvykis: jaudulys, nejaukumas, pirmosios pažinties emocijos“, – ištarė kun. V. Daujotis.

Kelerius metus šioje parapijoje nebuvo nuolatinio klebono – aptarnavo Gargždų parapijos kunigai. Jie atidavė visa, kas geriausia – buvo padaryta daug gražių darbų – pasirūpinta bažnyčios remontu, klebonijos renovavimu. Tačiau kunigui V. Daujočiui teko sutvarkyti klebonijos kiemą ir taką į bažnyčią, atnaujinti parapijos namus, kuriuose dabar yra šarvojimo salė, taip pat čia parapijiečiai renkasi giedoti Kalnus, vyksta vaikų katechezė. Buvo ir kitų rūpesčių.

„Teko apsiprasti šioje aplinkoje, pažinti žmones ir leisti save pažinti, – kalbėjo kunigas. – Mieluose Vėžaičiuose prabėgo 4 įdomios patirties metai. Kasdien – savi vargai, bet kai priimi kaip Dievo duotybę, nėra sunku.“

Penktą kartą prieškalėdiniu laikotarpiu lankantį parapijiečių namus kleboną V. Daujotį priima šilčiau ir jaukiau. „Tai ne tik šeimos namų palaiminimas, bet ir proga pabendrauti su žmonėmis, pakalbėti apie gyvenimo aktualijas, problemas, džiaugsmus, išgirsti jų lūkesčius. Ir galimybė padiskutuoti: jeigu širdyje kirba koks nors klausimas, galime išsiaiškinti kartu. Kalėdojimo metas – galimybė pažinti parapijiečius. Tai labai svarbu, nes nepažindami nesuprantame vieni kitų, nėra bendrystės ir pajautimo“, – kalbėjo kunigas.

Nugalėjo troškimas gyventi

Prieškalėdinį lankymą pradėjęs Vėžaičių parapijos kaimuose, vėliau kun. V. Daujotis lankys Slengių parapijiečius. Ši, jauniausia Telšių vyskupijos parapija, – iššūkis ne tik jos klebonui, bet ir rajono Savivaldybei, nes statoma nauja bažnyčia.

„Šią vasarą norėjau visomis jėgomis kibti į jos statybą, tačiau gegužės pabaigoje rimtai susirgęs atsidūriau Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Buvau ties mirties slenksčiu. Aš puikiai suvokiau, kad daugiau šansų mirti nei išgyventi, – atsiduso kunigas. – Dėl mano gyvybės kovojo profesionaliausi gydytojai ir visas Intensyviosios terapijos skyriaus personalas. Turbūt niekada troškimas gyventi nebuvo toks stiprus, kaip tomis dienomis.“ Kunigas V. Daujotis sako įsitikinęs, kad kiekvienas išbandymas – gyvenimo pamoka, proga apmąstyti ir perdėlioti vertybes.

Pašnekovas ne be jaudulio prisiminė, kai pradėjęs stiprėti savo feisbuko paskyroje parašė: „Noriu visiems padėkoti už tai, kad tomis lemtingomis dienomis buvote su manimi: meldėtės, aukojote už mane šv. Mišias. Žinau, kai kas mano sveikatos intencija skyrėte savo maldos ir pasninko dienas. Kiek sugebėjau, kartu meldžiausi ir aš. Ir, pasak gydytojų, maldos tikrai buvo išklausytos. Pasaulyje tikrai vyksta stebuklai, ir tikrai vieno iš jų liudininku tapau aš, o drauge ir jūs visi. Su netipine ligos eiga tikimybė išgyventi statistiškai labai maža. Bet savo malda išmeldėte man stebuklą.“

Po komplikuoto plaučių uždegimo prireikė visos vasaros ir dalies rudens, kol kunigas atgavo jėgas. „Mano pasveikimas buvo priminimas, kad kunigo pašaukimas – nešti gerąją naujieną – tikėjimą ir jaunimui, kuriam lengva pasiklysti šiandieniniame gyvenime, bet jis ieško tikrojo Dievo“, – kalbėjo 36-erių metų kunigas Viktoras.

Ieško tikėjimo vertybių

Didžiausia Slengių bažnyčios statybos rėmėja – rajono Savivaldybė. Pasak klebono V. Daujočio, ši investicija pasitarnaus Slengių parapijos tikinčiųjų bendruomeniškumui stiprinti. „Iššūkis – finansų paieška, bet melstis ateinantys į laikiną Gindulių koplyčią buvusioje bibliotekoje savo aukomis prisideda prie projekto. Parapijiečiai nemažai prisidės prie šios statybos“, – neabejojo kunigas.

Pasak jo, Slengių koplyčioje renkasi tarptautinės iniciatyvos „Motinos maldoje“ narės, kurios meldžiasi už savo šeimas, vaikus, anūkus, krikšto vaikus ir nuolat – už geradarius, prisidedančius prie Slengių bažnyčios statybos.

Kai kun. V. Daujotis gydėsi, atlikti planuoti darbai: į bažnyčios sklypą atvesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai.

„Tradicinėse parapijose – stabilios problemos, o čia – naujakuriai ir nauja parapija. Iššūkis visiems, bet jis gali būti pozityvus. Žmonės ieško santykio su Dievu, tikėjimo vertybių, – kalbėjo kunigas. – Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad čia žmonės atsitvėrę vieni nuo kitų, abejingi, bet man smagu atrandant, jog naujakuriams reikia tikėjimo vertybių. Bažnyčia, tikėjimas – tai atsvaros taškas, padedantis šiandieniam žmogui susigaudyti skubančiame pasaulyje. Didžioji dalis parapijos gyventojų dirba mieste. Sudėtingesnis priėjimas prie jų, bet džiugu supratus, kad jie laukia tikėjimo žinios.“ Kunigo nuomone, parapijos aktyvas jaučia, kad pradėta statyti bažnyčia padės skatinti bendruomeniškumą.

Istorinės detalės

Ši, jauniausia, Telšių vyskupijos parapija turi gražių istorinių detalių. Slengių bažnyčios statybos iniciatorius – tuometis vyskupas JE Jonas Boruta, taip pat Plikių parapijos klebonas dr. Darius Trijonis. Jis buvo bažnyčios statybos pradininkas: su parapijiečiais ieškojo sklypo. Dalį žemės padovanojo Stefanija Riaukienė, o kitą nupirko. D. Trijonis pradėjo ruošti bažnyčios statybos dokumentus. „Džiaugiamės, kad mūsų bažnyčios statybos iniciatorius šiemet Popiežiaus Pranciškaus nominuotas vyskupu, ir gruodžio 16 d. su Slengių parapijiečiais dalyvausime vyskupo dr. D. Trijonio koncekracijos iškilmėse Vilniaus arkikatedroje“, – pasakojo kun. V. Daujotis.


Dėkoju

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiajam gydytojui Romaldui Sakalauskui, Intensyviosios terapijos skyriaus vedėjai Sandrai Mažeikienei ir visam reanimacijos darbuotojų kolektyvui už medicininę pagalbą, žmogiškąją atjautą.

Ačiū šeimos gydytojai Vaidai Gedgaudienei, labai profesionaliai, jautriai, mylinčiai pacientus.

Kun. Viktoras DAUJOTIS

Vėžaičių ir Slengių parapijų klebonas


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content