„Premija – paskatinimas judėti į priekį“, – sako pilietiškiausia Jurgio Šaulio gimnazijos moksleivė

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos gimnazistė, mokyklos mokinių prezidentė Dominga Pleikytė jau šiek tiek atitoko nuo patirto įvertinimo. Mat ji Vasario 16-osios išvakarėse gimnazijoje vykusioje konferencijoje pirmąkart mokyklos istorijoje buvo paskelbta Jurgio Šaulio draugijos premijos laureate.

– Kaip jautiesi, Dominga, gavusi šį apdovanojimą?

– Jaučiuosi keistai, nes niekada nieko panašaus nesitikėjau. Ši piniginė premija yra paskatinimas judėti į priekį, dar labiau stengtis, organizuoti, domėtis.

– Esi mokyklos prezidentė. Ar daug laiko atima prezidentinė veikla?

– Mokyklos prezidentės pareigos pareikalavo daugiau laiko nei tikėjausi prieš kandidatuodama. Tačiau sunkumų užsiimant šia veikla neturiu. Man patinka tai, ką darau.

– Koks svariausias tavo darbas prezidentūroje?

– Manau, kad projektas „Pažinti valstybę – pažinti save“. Gavome finansavimą ir vykome į Vilnių, į Finansų laboratoriją, moksleivių finansiniam švietimui skirtą išmanią erdvę bei Valstybės pažinimo centrą, kur plėtėme finansinio raštingumo gebėjimus. Dar esu pateikusi vieną projektą „Veiviržėnų penkiakovė“, bet nežinau, ar laimėsime.

– Gal ir savanoriauji?

– Taip, Jono Lankučio viešosios bibliotekos filiale Veiviržėnuose.

– Kiek laiko skiri namų darbams?

– Tinkamai susiplanavus laiką ir stengiantis jo nešvaistyti nereikalingiems dalykams, mokslams laiko lieka tikrai pakankamai. Mokymosi rezultatams aktyvumas prezidentūroje tikrai nekenkia. Priklauso nuo to, kiek atsiskaitymų ar namų darbų yra kitai dienai. Mokausi namuose maždaug nuo valandos iki 3–4.

– Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

– Vienas iš mano pomėgių yra skaityti knygas. Jos augina kaip asmenybę ir man tai labai įdomu. Baigiau muzikos mokyklą, dažnai skambinu pianinu, savarankiškai mokausi groti įvairius kūrinius, taip išlieju savyje susikaupusias emocijas. Mėgstu istoriją, domiuosi savo krašto praeitimi. Manau, kad kiekvienam žmogui yra būtina žinoti savo šalies ir krašto istoriją, praeitį.

– Kokia paskutinė perskaityta knyga?

– Eddy de Wind „Galutinė stotis – Aušvicas“.

– Kas Tau yra šeima?

– Šeima – svarbiausia vertybė. Tik jos dėka esu ten, kur esu, jos dėka tiek daug turiu ir tiek daug moku. Mama yra mano ramstis.

– Visiems labai smalsu, kur išleisi savo pirmąją 200 eurų premiją?

– Tikrai žinau, jog nusipirksiu keletą knygų, o kur išleisiu likusius, dar pamąstysiu. Saldainių ar šokoladų gal nepirksiu?

Kalbėjosi Austėja ŽVIRBLYTĖ, jaunoji korespondentė