Priekulėje susipynė skirtingos kultūros
Totorių vokalinio ansamblio dalyviai kvietė į totorių šventę.
Tą šeštadienio vakarą Priekulės kultūros centro salėje tvyrojo ypatinga nuotaika: čia dar nebuvo tiek skirtingų tautinių kultūrų meno kolektyvų. Spalvingumu, švytėjimu išsiskyrė totorių tautiniai kostiumai, ypatingą šviesą skleidė Azerbaidžanui atstovaujanti mergaitė. Atvyko 6 tautų atstovai, kurių gimtinė – Lietuva. Totorius, rusus, ukrainiečius, lenkus, azerbaidžaniečius ir lietuvius suvienijo daina, šokis ir meilė gimtinei. Šėlo Klaipėdos tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“. Su juo – šeimininkai priekuliškiai: „Gintaras“, „Bengeliai“.
Scenoje – tautybių pamoka
„Etnografinių regionų metais parengėme projektą „Tautinių kultūrų sankryžoje“, kad savo scenoje parodytume tautinių mažumų meną, jų savitumą“, – kalbėjo Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė.
Rajono Savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, pasveikinusi šventės dalyvius, akcentavo, jog nėra nieko gražesnio už kiekvieno krašto etnokultūrą, tradicijas.
O šventė prasidėjo giesme „Lietuva brangi“.
Renginio vedėja A. Zapalskienė šiltai pristatė kiekvieną kolektyvą, kurių pasirodymas scenoje – tarsi tautinių mažumų kultūros pamoka.
Liejosi savitos totorių liaudies dainos, kurias gimtąja kalba atliko vokalinis ansamblis „Leisan“. „Totorius į Lietuvą atgabeno Vytautas Didysis, kurį užbūrė jų ištikimybė. O kokie totoriai šiandien?“ – paklausė A. Zapalskienė.
„Jie kultūringi, svetingi. Kviečiame į totorių šventę vasarą. Mes draugaujame su visų tautybių žmonėmis“, – kalbėjo ansamblio vadovė Jana Tarasova. Griežiant lietuvišką polką, priekuliškiai salėje smagiai sukosi su totoriais.
Skambėjo ir lenkiškos dainos, kurias atliko lenkų sekmadieninės mokyklos „Plomyczek“ merginų ansamblis. Jų mokytoja Liulita Sulcienė pasakojo, jog koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
Visi grožėjosi ukrainiečių atstovais – Tarasovų šeimos koncertu. Tėvų duetui akompanavo akordeonistas sūnus ir smuikininkė dukra. Į A. Zapalskienės klausimą apie tautinius valgius dainininko Viačeslavo žmona linksmai atsakė: „Verdame ne tik didžkukulius, bet ir barščius.“
Klaipėdos „Pajūrio“ pagrindinės mokyklos folkloro studijos vadovė Marija Serebriakova į folkloro ansamblį subūrė ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius. Jų repertuare – Rusijos etnografinių regionų folkloro dainos.
Azerbaidžanui atstovavusi Darija sužavėjo ne tik tautiniu šokiu, bet ir eilėraščiu azerbaidžanietiškai. Mergaitė prisipažino, kad namuose su tėveliais kalbanti šia kalba.
Scenoje taip šėlo Klaipėdos tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“, kad renginio vedėja pasiūlė persikrikštyti „Uraganu“. Ūpą kėlė priekuliškiai muzikantai, dainininkai ir šokėjai.
Šventė baigėsi prie dosnaus lietuviškų vaišių stalo. Perteikti renginio dvasią – neįmanoma užduotis: kad ją pajustum, reikia pamatyti.
Nuomonės
„Gražus renginys: Priekulėje pirmą kartą pamatėme skirtingų tautų šokius, išgirdome dainas, – kalbėjo priekuliškė Regina Tulickienė. – Labiausiai patiko rusų folkloro ansamblis „Večiora“. Iš šio renginio gali išaugti didelė folkloro šventė.“
Iš Dituvos į koncertą atvykusi Olga Naturjeva, ukrainietė, džiaugėsi, kad pajuto tai, ko troško. „Man norėjosi šokti“, – ištarė dituviškė.
Visuose šio centro renginiuose dalyvaujanti priekuliškė Regina Jurkutė sakė: „Priekulės kultūros centras dirba profesionaliai, visi renginiai aukšto lygio. O tokio dar nebuvo – sužavėjo tautinių mažumų dainininkai.“
Iš Ventės atvykęs Nerijus Jonauskas (beje, šio festivalio rėmėjas) su žmona Egle ir sūneliu Simu taip pat džiaugėsi gražiu renginiu. „Bet kodėl tiek mažai žiūrovų atėjo?“ – stebėjosi jauna šeima.
