Projekto dalyviai patyrė: kritiškai mąstyti yra darbas

Kritinio mąstymo paskaitose gausiai dalyvavo Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai.

Formuoti kritinio mąstymo, problemų įvardijimo, kūrybiškumo įgūdžius – ne vėlu jokiame amžiuje. Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, gimnazistai, pedagogai, dalyvavę „Bangos“ laikraščio ir Švietimo centro bendromis pajėgomis vykdomame projekte „Į žiniasklaidą iš arčiau: ne tik senjorams“ įsitikino, kad kritinis mąstymas – tai nepriklausomas mąstymas.

„Niekas kitas negali kritiškai mąstyti už tave patį“, – tokia pagrindinė mintis susiformavo po pulkininko leitenanto Valerijaus Šerelio, filosofo Alvydo Jokubaičio, politikos apžvalgininko Vladimiro Laučiaus, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus paskaitų ciklo, numatyto pagal minėtą projektą, kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Kiekvienas susitikimas, vykęs „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, buvo ne tik skirtingo turinio, bet ir formos. Paskaitos klausytojams diegdamas pilietinį atsparumą V. Šerelis tai pagyvino savo kūrybos dainomis, o kraštietis profesorius A. Jokubaitis projekto dalyvius pakvietė į Vilnių, į Valstybės pažinimo centrą, kuriame akivaizdžiau buvo galima sieti mūsų valstybės istoriją su dabarties peripetijomis. V. Laučius, nagrinėdamas Europos Sąjungos ir Lietuvos politines gaires pasirinko klasikinės paskaitos formatą, o D. Radzevičius, kalbėdamas apie propagandos slėpinius, vedė provokuojantį pokalbį, kurio alegorinė prasmė kai kam pasirodė per kietas riešutėlis.

Paskaitų lektoriai, kalbėję skirtingomis temomis, visgi daro išvadą, kad kritinis mąstymas yra ne kas kita kaip tik nuolatinis darbas. Svarbu suvokti, jog informacija yra tik pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo taškas. Tačiau, žinoma, kad gebėtume plėtoti mintis, reikia turėti daug žaliavos – faktų, teorijų, duomenų, sąvokų. Lektoriai akcentavo, jog kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų, nuo abejonių, o ne nuo emocijų, aklo pasitikėjimo žiniasklaida. Ypač pasikliaujama televizija, feisbuko informacija, kuria žmonės kartais įtiki besąlygiškai, netaikydami jokių atrankos ar atsakomybės kriterijų.

Domėjimasis platesniu pasauliu, gebėjimas naudotis informacija ne viena kalba – viena iš pagrindinių kritinio mąstymo formavimosi sąlygų. Kritiškai mąstantys žmonės rutulioja savus problemų sprendimus, pagrįsdami juos svariais argumentais ir įtikinamais motyvais. Jie pripažįsta, kad egzistuoja daugiau nei vienas sprendimas, ir stengiasi įrodyti, kodėl jų siūlomasis yra logiškas ir praktiškas. „Esu įsitikinęs, kad skaitydami, diskutuodami, ginčydamiesi įsitraukiame į savo pozicijos gryninimo ir tobulinimo procesą“, – mano projekto lektorius, Žurnalistų sąjungos pirmininkas D. Radzevičius.

Projekto „Į žiniasklaidą iš arčiau: ne tik senjorams“ dalyvių dar laukia baigiamasis užsiėmimas, kuris vyks regioninius laikraščius spausdinančioje spaustuvėje „Vakarų spaustuvė“ Kretingoje.

Vilija BUTKUVIENĖ

Aut. nuotr.