Šokių dieną vietoj vienybės – akių draskymas
Kai šeštadienį visa Lietuva šoko, Gargžduose tik kelios šokėjų poros sukosi tradicinių šokių sūkury. Lietuvos liaudies kultūros centro inicijuota akcija „Visa Lietuva šoka“ Klaipėdos rajono centre atrodė nykiai, palyginti kad ir su mažesniu pagal gyventojų skaičių Jurbarku, kur šokiui jėgas suvienijo žymiai daugiau žmonių.
„Ar Gargždų kultūros centras, vadovaujamas režisieriaus, jau pasiekė dugną, ar dar ne? Ar tik krepšinio pergalės mus vienija?“ – keldama tokius retorinius klausimus nusivylimo neslėpė etninę kultūrą mūsų rajone kuruojanti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Latakienė.
Susirinko saujelė
Siekiant stiprinti lietuvių kultūrinės tapatybės pajautą, vienyti žmones akciją „Visa Lietuva šoka“ paskelbė minėtas Lietuvos liaudies kultūros centras. Žmonės buvo kviečiami tuo pačiu metu 17 val. burtis miestuose, miesteliuose, regionų centruose, šalies sostinėje ir atvirose erdvėse mokytis tradicinių šokių, lietuvių liaudies dainų, pajusti folkloro reikšmę, poveikį ir tęstinumo poreikį.
Prie Gargždų kultūros centro visi buvo kviečiami pusvalandžiu anksčiau, kad galėtų parepetuoti šokius ir vėliau nesijaustų it į barščius įkritę. Tačiau norinčiųjų išmokti tradicinių žingsnelių beveik ir neatsirado. Mat į kvietimą šokti drauge atsiliepė tik folkloro ansamblis „Cyrulelis“ ir Kvietinių folkloro ansambliai „Kveitys“ bei „Kveitoks“, taip pat keli pavieniai žmonės. „Prisijungiau aš ir Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė, taip pat choreografė Aurelija Urbaitienė. Visus galima ant rankų pirštų suskaičiuoti. Atėjo dar keletas senjorų, kviečiau juos šokiui, tačiau tai tepalo kojoms nepasiėmė, tai stuburo problemos kankina ir pan. Buvo ir jaunimo, kuris iš toli toli viską stebėjo. Tikiuosi, kad kitą kartą jie bus arčiau“, – vylėsi J. Latakienė.
Prašymas sutrukdė darbą
Etninės kultūros puoselėtoja J. Latakienė jaučia kartėlį dėl esą ne iki galo įvykdytos akcijos programos, mat pasigedo pabaigoje šokio „Ant kalno karklai“. „Organizatoriai apie šį Lietuvos liaudies kultūros centro akcentą nieko nežinojo, tačiau turėjo pasidomėti. Kai pati pasakiau, kad reikia pabaigoje sušokti šį šokį kartu su visa Lietuva, buvau paprašyta nedraskyti akių. Įvyko nesusišnekėjimas. Atvirai sakau – nebežinau, kaip dirbti“, – dėstė J. Latakienė. Ne veltui socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ji retoriškai klausia, ar Gargždų kultūros centras, vadovaujamas režisieriaus, jau pasiekė dugną, ar dar ne.
„Toli gražu režisierius dugno nepasiekė“, – ryžtingai atkirto Gargždų kultūros centro režisierius Vaidas Kvedaras, vedęs akciją „Visa Lietuva šoka“. „Šokis „Ant kalno karklai“ buvo rekomenduojamo pobūdžio, jį sušokome patį pirmąjį. Tačiau J. Latakienė priėjo prie manęs apie pusę šešių ir pakeltu tonu, išpūstomis akimis pasakė paskelbti, jog tuoj šoksime „Ant kalno karklai“. Taip, aš paprašiau žmogiškai man nedraskyti akių. Tuo momentu dirbau, pagal renginio vedimo principus niekada negalima trukdyti ir įvesti destrukcijos. Be to, patys meno kolektyvų šokėjai jau buvo pavargę, tad entuziazmo šokti toliau nerodė. Tačiau muzika toliau grojo ir kas norėjo, tas šoko“, – tvirtino V. Kvedaras.
Viešino, kiek galėjo
Niekam ne paslaptis, kad renginio sėkmė priklauso nuo viešinimo, reklamos mastų. Pati J. Latakienė pasakojo, kad dar prieš pusantro mėnesio, kai apie akciją pranešė Lietuvos liaudies kultūros centras, informaciją perdavė kultūros įstaigų vadovams, vėliau ją dar priminė, apie tai buvo kalbėta ir pasitarime. Ji Šokių dienos idėją populiarino ir savo „Facebook“ draugams, ir visiems kitiems, kurių elektroninio pašto adresus turėjo. „Patys organizatoriai turėjo stengtis, kad ateitų kuo daugiau žmonių“, – įsitikinusi pašnekovė.
Gargždų kultūros centro direktorė Birutė Oželienė pasakojo, kad mieste buvo pakabintos afišos, informacija buvo skleidžiama visomis įmanomomis priemonėmis. Anot jos, kad prigytų tokio pobūdžio akcijos, reikia laiko. „Tautišką giesmę per Valstybės dieną pirmą kartą taip pat vykome giedoti į Klaipėdą. Tik vėliau pavyko prie šios iniciatyvos pripratinti ir gargždiškius. Kasmet jų susirenka vis daugiau. Šokių dieną taip pat reikia brandinti, auginti. Kaip pirmą kartą ji tikrai pavyko. Tačiau nebuvo tokio tikslo sustatyti visus kolektyvus. Vadovai apie šią akciją informavo, ir viskas. Kas norėjo, atėjo. Svarbiausia, kad akcija sudomino ir gargždiškius, kurie nelanko meno kolektyvų. Mačiau „Minijos“ progimnazijos pedagoges Viktoriją Dargužienę ir Valę Norvidienę su auklėtiniais“, – teigė B. Oželienė. Ji užsiminė, kad yra svarstymų „Obuolių fiestą“ pritraukti prie Šokių dienos, nes dabar sukviesti šokių kolektyvus kone du savaitgalius iš eilės yra sudėtinga. Be to, rudenį žmonės yra labai užsiėmę lauko darbais, neturi galimybės kiekvieną savaitgalį rasti laiko linksmybėms.
„Ši akcija nuleista iš viršaus. Mes padarėme, ką galėjome, sukūrėme platformą šokiams. Tačiau kai žmonės ateina ir sako nieko gero, mažai žmonių, tai ne kas kitas, o patys ir sužlugdo tokią akciją“, – įsitikinęs režisierius. Jo nuomone, būtų tikslinga renginius koncentruoti. Pavyzdžiui, šeštadienį Drevernoje vyko turininga Lygiadienio šventė, tad ten surengti šokių akciją iškart buvo paprasčiau, ji sulaukė susidomėjimo. „Kur yra trauka, ten ir būtų galima kviesti norinčiuosius šokti“, – svarstė V. Kvedaras.
Drevernoje ir Doviluose – su trenksmu
Šokėjai šeštadienį rinkosi ir Doviluose. „Mums ši akcija – tiesiai į širdį, juk esame etninės kultūros centras. Doviluose pirmasis šokis buvo „Ant kalno karklai“, o po to tempas vis spartėjo, tad baigėme polka. Šokio sūkuryje sukosi folkloro ansamblis „Lažupis“, darželio vaikai su mamomis, auklėtojomis, taip pat šokių kolektyvas „Dovix“ ir kt. Akcijos prasmę susirinkusiesiems paaiškino Jonas Tilvikas. Žinoma, ne visi yra sutverti šokiui, tad buvo ir tokių, kurie nesisuko šokio ritmu, tačiau ant suolelio pasėdėjo, pajuto bendrystės jausmą. Pasivaišino obuoliais, namine duona“, – pasakojo Dovilų etninės kultūros centro direktorė Lilija Kerpienė.
Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė patikino, kad Rudens lygiadienio šventėje šokėjų ieškoti su žiburiu tikrai nereikėjo. Vienu ritmu sukosi apie 120–150 žmonių. Dalyvavo ir baltarusiai, estai, latviai, taip pat atvykusieji iš Vilniaus, Kauno, Šventosios, Klaipėdos, Priekulės ir kt. „Labiausiai visi laukė pusę šešių paskelbto šokio „Ant kalno karklai“. Jam skambant nuo suolelių pakilo ir senjorai“, – džiugias akimirkas atsimena V. Asnauskienė.
Veiviržėnų kultūros centras Šokių dienos nerengė, nes tą savaitgalį organizavo Europos paveldo dienas. Kretingalės kultūros centro režisierė Birutė Grybauskienė informavo, kad Kretingalėje taip pat nebūta Šokių dienos minėjimo. „Nebuvo, kam šokti. Neturim specialistės, kuri organizuotų“, – paaiškino ji. Vėžaitiškiai buvo pasiryžę šią akciją surengti, tačiau susirgo šokių vadovė, tad planai žlugo.
- Kultūros skyriaus vyriausiosios specialistės J. Latakienės nuomone, Gargždų kultūros centras tendencingai nevykdo etninės kultūros puoselėjimo funkcijos:
„Užgavėnės buvo suorganizuotos paskutinę minutę, per Jonines organizatorius nuplovė lietus, Lygiadienių nebeliko, į šokių akciją taip pat pažiūrėta paviršutiniškai. Ką jie daro etninės kultūros sklaidos vardan? Man buvo replikuota: ką aš darau? Aš pagal pareigybę atlieku administravimo funkciją, kuruoju 2 programas, vykdau valstybinę etninės kultūros politiką rajone. Ir konsultuoju etninės kultūros klausimais, bet Kultūros centro režisierius nė karto nesikreipė.“
- Tarpusavio nesusikalbėjimą liudija ir režisieriaus V. Kvedaro mintys:
„Galbūt pati etnokultūros atstovė mažai įdėjo pastangų dėl Šokių dienos: išsiuntinėjo elektroninius laiškus, ir darykite. Tai gal ji galėjo suburti, duoti patarimų, juk ji yra etninės kultūros žinovė. Tik viešoje erdvėje svarsto, ar režisierius jau pasiekė dugną. Toli gražu ne.“
