Sugrąžintas pamirštas skonis

Senovinių valgių rekonstruktorė E. Nurmi kviečia pasigaminti lapnočių.

Į edukacijas ir degustacijas Drevernoje, Klaipėdos rajone, kviečianti senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi propaguoja vikingų ir kuršių mitybos tradicijas. Ji nustebina žmones patiekalais, pagamintais iš paprastų natūralių produktų, pagardintais mūsų laukuose ir miškuose užaugusiais prieskoniais.
E. Nurmi ne tik Drevernoje vykdo edukacijas, kuriose supažindina su IX–XII a. gamintu maistu, senovinėmis maisto gamybos technologijomis. Ji pati mielai dalyvauja etninio pobūdžio renginiuose, kur demonstruoja, kaip savo rankomis pasigaminti senųjų patiekalų, ir sulaukia didžiulio vaikų ir suaugusiųjų dėmesio. Vien tai, kad maistas gaminamas laužavietėje, turi įtakos jo skoniui.
E. Nurmi propaguoja vikingų ir kuršių mitybos tradicijas. Pavyzdžiui, ji išrūgas naudoja marinuodama mėsą, nes ją labai suminkština ir pagerina skonį – jokių prieskonių nereikia. Naudoja išrūgas ir raugindama daržoves, ruošdama gėrimus, kepdama duoną. Pasak jos, anksčiau nė lašas, nė kruopelytė maisto neprapuldavo. „Senovėje nebuvo pipirų, česnakų – šeimininkės naudojo kitokius prieskonius: ožrages, garstyčias, builių šaknis, kadagių šakeles ir uogas, krienus, bruknes, spanguoles, medų. Šių gėrybių reikia prisikaupti vasarą“, – dėstė senovinių valgių rekonstruktorė.
E. Nurmi neretai dalyvauja Klaipėdos rajone vykstančiuose bendruomenių renginiuose. Neseniai surengtoje Avikirpio šventėje Lapių kaime ji rodė vaikams, kaip ant įkaitinto akmens išsikepti duonos paplotėlių. Stebint žiūrovams gamino paprastą patiekalą neįprastu pavadinimu – lapnočius. „Lapnoti – reiškia godžiai valgyti, – šypsojosi Edita. – Šį pavadinimą sugalvojo Lapių kaimo gyventojai, ankstesniame renginyje paragavę šio patiekalo.“
Lapnočiams reikia kapotos mėsos ir burokėlių lapų, meškinio česnako, pipirmėtės, druskos. Paruoštą mėsą – šį kartą avieną – įvyniojo (panašiai kaip „balandėlius“) į burokėlio lapus, sudėjo į didelio skersmens keptuvę, kita užvožė ir uždėjo ant laužo. Malkos kūrenamos ir keptuvės apačioje, ir viršuje. „Sukuriamas orkaitės efektas, iškepa per valandą. Patiekalą pagardina natūralus dūmas“, – atskleidė E. Nurmi.


Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

1 Komentaras

  • Niam niam, bandysime pasigaminti namie šį užmirštą patiekalą. O tokios edukacijos gamtoje, išties palieka nepakartojamus įspūdžius. Labai smagu susipažinti su tokia moterimi, kuri puoselėja senąsias tradicijas. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių