Tikėjimą Dievu ir valstybe atgauna… emigracijoje

Maldos pusryčiai su garbiu svečiu iš Vilniaus – diplomatu ir parlamentaru Žygimantu Pavilioniu renginio dalyviams neprailgo.

Tradicinių maldos pusryčių Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios parapijos namuose dalyviai sulaukė įdomaus svečio – parlamentaro, diplomato, buvusio nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV ir Meksikai – Žygimanto Pavilionio. „Be ilgalaikės idėjos, vizijos, investicijų į žmogiškumą, švietimą, tikėjimą išnyksime kaip dūmas“, – teigia Ž. Pavilionis.

Užmiršome žmogų išugdyti piliečiu

Vilniaus universiteto profesorių – šviesaus atminimo Rolando Pavilionio ir Marijos Aušrinės Pavilionienės sūnus Ž. Pavilionis diplomatiniam darbui atidavė 24 metus, iš jų pastaruosius penkerius metus praleido JAV. Su juo kartu į svečias šalis keliauja ir gausi šeimyna – žmona medikė Lina ir 4 sūnūs.

„JAV padariau keistą atradimą – tai viena žmogiškiausių šalių pasaulyje. Čia per mokslą daug investuojama į asmenybės tobulėjimą nuo pat mažens. Mano vaikai labai gerai jautėsi mokykloje, mažieji kasryt noriai skubėdavo į pamokas. Jie stebėdavosi: tėveli, čia niekas nenusirašinėja, laikosi žodžio, nes meluoti yra gėda“, – pasakojo Ž. Pavilionis. Anot jo, amerikiečiai yra labai tikintys žmonės, daug šeimų leidžia vaikus į katalikiškas mokyklas, nes valstybinės švietimo įstaigos yra gerokai prastesnės. Žmonės yra labai nuoširdūs, atviri, linkę dalintis, aukoti savo laiką dėl kitų, tuo jie pirmauja pasaulyje, o štai lietuviai, kaip rodo statistiniai tyrimai, aukotis nelinkę, gerokai atsilieka nuo amerikiečių, teigė svečias.

„Sukūrėme fantastišką valstybę, ekonomika auga, Lietuvoje keliai geresni negu Amerikoje, tačiau užmiršome patį svarbiausią dalyką – savo žmogų padaryti tikru piliečiu, įdiegti tikėjimą valstybe, nes būtent tai yra mūsų stiprybė, ta laisvės dvasia, kuri sustabdė tankus ir atnešė Laisvę. Žmogiškumo dėka trys Baltijos šalys atsikratė okupantų jungo ir pakeitė pasaulį. Ne visiems tai pavyksta – prisiminkime Ukrainą, Baltarusiją… Amerikiečiams daro didelį įspūdį mūsų šalies pasiekimai, tačiau kartu jie stebisi, kad valstybė taip nemyli savo piliečių – apkrauna juos pačiais didžiausiais mokesčiais, tačiau moka mažiausius atlyginimus, nereformuoja švietimo sistemos. Mums sakoma: investuokite į savo žmones, ir jie sukurs stebuklus“, – kalbėjo buvęs JAV ir Meksikos ambasadorius.

Stinga investicijų „į smegenis“

Ž. Pavilionio teigimu, puikiausias pavyzdys yra Izraelis, kuris investuodamas į piliečius per sąlyginai trumpą laiką sukūrė stiprią valstybę. „Izraelis saugumui, gynybai ir švietimui skiria dosniai ir po lygiai lėšų. Pas mus investicijos į „smegenis“ niekada neviršijo 1 proc. Bendrosios vertės produkto. Pinigus, gaunamus iš Briuselio, geriau kišame į cementą, pastatus, kelius, kitą kartą nebūtinai reikalingus, nes galbūt taip lengviau pavogti. Manau, jau atėjo tas laikas, kai pradėsime investuoti į žmogų, nes tai mūsų valstybės ateitis“, – įsitikinęs diplomatas, Seimo narys Ž. Pavilionis. Anot jo, šie metai Lietuvai yra dramatiški – vienas iš labiausiai nerimą keliančių įvykių – tai didelės karinės pratybos rugsėjo mėnesį Rusijoje, prie Lietuvos sienos, kokių dar nėra buvę tokioje artimoje kaimynystėje. Būtent per panašias pratybas, pasak Ž. Pavilionio, buvusios užpultos Gruzija ir Ukraina. „Tačiau kad ir kiek būtų tankų ir kitos geležies privežta prie sienos, svarbiausi yra dvasiniai dalykai – jei tikėsime savo valstybe, būsime saugūs“, – įsitikinęs Ž. Pavilionis.

Reikia moralinės lyderystės

Teigiama, jog šiuo metu vyksta didžiausia emigracija per visą Lietuvos istoriją – nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios jau išvyko apie 850 tūkst. gyventojų. Palyginimui: praėjusiame amžiuje prieš Pirmąjį pasaulinį karą – 600 tūkst. emigrantų, tarpukariu – apie 100 tūkst. piliečių.

„Tragedija yra tai, kad išvažiuojantys lietuviai pasako, jog netiki savo gera ateitimi Lietuvoje. Įdomiausia, kad tikėjimą savo valstybe žmonės atgauna emigracijoje, kur pradeda kurti lietuviškas mokyklas, lankytis bažnyčiose. Emigracijoje suranda Dievą. Amerikoje, Lenkijoje yra katalikiškos mokyklos, žiniasklaida, o kai mes, politikai, užsimename apie tai, Lietuvoje esame išvadinami radikalais. Žmonėms, valstybei reikia tikėjimo, nes pas mus yra dvasinė krizė. Reikia ne piniguočių, materialistų, o dvasinės, moralinės lyderystės, kad žmonės suprastų tikslus, prasmę, dėl ko gyvename. To nori ir grįžtantys į sostinę iš užsienio lietuviai – Vilnius pučiasi kaip ant mielių, o turi vos ne pustrečios katalikiškos mokyklos“, – kalbėjo Seimo narys Ž. Pavilionis. Anot jo, didžioji dalis emigrantų nori grįžti namo – tai rodančios apklausos. Kasmet iš Didžiosios Britanijos grįžta 10 tūkst. žmonių, tačiau išvažiuoja dvigubai. Po „Brexit“ gyvenimas ten esą blogėja, visas gyvenimo sritis apima savotiška depresija. Lietuviai žvalgosi namų pusėn, o jų greitesnį sugrįžimą, anot Ž. Pavilionio, paskatintų dvigubos pilietybės įvedimas.

Reformų reikia patiems mums

Klausydamiesi svečio kalbos, maldos pusryčiuose dalyvavę gargždiškiai ir svečiai iš uostamiesčio uždavė klausimų, diskutavo aktualiomis nūdienos gyvenimo aktualijomis: kada mes turėsime tikrų lyderių, kurie vestų tautą, kaip sulaikyti jaunimą Lietuvoje, kaip pakeisti sumaterialėjusią visuomenę, kaip atgaivinti tikėjimą, kaip sustabdyti nusikalstamumą…

„Kuo mažiau tikėjimo – tuo daugiau nuodėmės. Ir tie žiaurūs pastarųjų mėnesių nusikaltimai tai parodo. Biblija, Dievo žodis kiekvienam prieinami, pradėkime nuo savęs, savo šeimos, bent jau kasdien nepasakydami jokio blogo žodžio vienas kitam“, – kalbėjo pedagogė Laima Švedaitė. Gargždiškis tarnautojas Audrius Kampas pastebėjo, jog patriotizmo dvasia yra gyva žmonėse, tik gal jie ne visada tą parodo. Bet esant reikalui lietuviai eitų ginti Tėvynės, nes Tėvynė ir valdžia, nemylinti savo piliečių, yra dvi skirtingos sąvokos. „Darome švietimo reformas, o kur pilietiškumo, tautiškumo ugdymas? Žmonės yra atvira širdimi, tik reikia pakviesti“, – mano A. Kampas. „Aš nuėjau į savo mokyklos 70-metį, manęs paklausė: mokytoja ar mokinė aš buvau, nors šiai mokyklai atidaviau 32 metus. Kas daroma dabar mokyk­loje iš širdies? Svarstome ilginti ar trumpinti mokslo metus, nors švietime yra daug svarbesnių dalykų, būtinų reformų“, – sakė buvusi ilgametė pedagogė Danutė Paškauskaitė. „Reformuokime pirmiausia save, o tada jau griežtai reikalaukime pokyčių iš valdžios. Štai atgavome brangenybę – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktą. Jį Vokietijos archyve radęs mokslininkas sakė: mes jo dvasiškai niekada ir nebuvome praradę, nors priešiška propaganda skalambijo: kokia čia valstybė neva be dokumento… Tačiau ar tą rytą mokyklose su vaikais apie tai buvo pasikalbėta, pasidžiaugta? Abejoju. Ar tam reikia investicijų, programų? Turime iš esmės keisti politiką jaunimo atžvilgiu, išmesti visą tą negatyvizmą ir apsižvalgyti savo aplinkoje kitu žvilgsniu“, – kalbėjo „Bangos“ redaktorė Vilija Butkuvienė.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė, renginio organizatorė, dėkodama susirinkusiesiems, palinkėjo skleisti gerumą, tikėjimą Lietuvos ateitimi, nes kiekvienas esame tos ateities dalis, ir kokia ji bus, priklausys nuo mūsų visų.