Vaikų fantazija sušildo net šalčiausią dieną

Dailininkė Nomeda ir būrys jos talentingų ugdytinių, kurie laiką prie kompiuterių ir išmaniųjų telefonų išmainė į meninės raiškos tobulinimą.

Gargždų kultūros centre ūkia pelėdos, plaukioja žuvys, staugia vilkai, kojines mezga lapės ir sniegu mėgaujasi baltosios meškos – ne kur kitur, o ant sienų iškabintuose piešiniuose. Pristatoma Gargždų kultūros centro vaikų dailės studijos ir Vėžaičių „Nomedos“ dailės klubo ugdytinių paroda „Šiltas draugas šaltą žiemą“. Pastaroji atveria neišmatuojamus fantazijos klodus, kūrybos keteras, kurios išryškėja, vos tik vaikas į rankas paima teptuką, mentelę.

Naują techniką išbandė nedrąsiai

Parodos atidarymo juostelę su ketverių metų dukra Liepa perkirpusi dailės studijos ir klubo vadovė Nomeda Jokubaitienė akcentavo, kad vaikai yra vaikščiojantys idėjų generatoriai: „Jie turi tiek daug originalių minčių – tik spėk gaudyti. Jie net nesuvokdami padiktuoja idėjas, tačiau neretai nemoka jų užčiuopti. Tad mano darbas yra skaityti „tarp eilučių“. Būtent ugdytinių vaizduotė padiktavo ir šios parodos tematiką. Iš pradžių maniau, kad gyvūnai bus labiau fantastiniai, bet tokių darbų yra vos keletas. Didžioji dalis rinkosi visiems pažįstamus kates, šunis, vilkus, meškas, lapes ir pan. Tačiau yra ir ugnimi alsuojančių drakonų, taip pat krokodilų ir kt.“

Parodoje eksponuojami darbai – faktūrinės tapybos pavyzdžiai. „Užsimojome tapti dailininkais ir piešti ne įprastais teptukais, bet mentele. Be to, šįkart naudojome dažus, kurie yra tirštinami specialiais priedais. Pastarieji kainuoja nemažai. Jų išbandyti būtume neturėję galimybės, jei ne gautas finansavimas neformalaus švietimo projektui, Gargždų kultūros centro parama. Tenka pastebėti, kad naująją techniką vaikai įsisavino nedrąsiai, įgūdžiai dar bus lavinami“, – užtikrino N. Jokubaitienė. Anot jos, šiuo atveju nėra tikslas iš vaikų išugdyti būtinai menininkus, žymiai svarbiau išlaisvinti jų fantaziją. Vėliau tai padės prisitaikyti prie sparčiai kintančio pasaulio ir kūrybiškumą pritaikyti pačiose įvairiausiose srityse. „Mano studiją lankiusi viena mergaitė šiuo metu mokosi kulinarijos ir tikina neatsidžiaugianti dailės pagrindais, kurie ypač naudingi puošiant gardėsius“, – užsiminė pašnekovė.

Baltas pavydas skatino tobulėti

Pati Nomeda piešti pradėjo dar vaikystėje: „Vyresnei seseriai Ramunei tai sekėsi geriau ir aš jai visada baltai pavydėdavau (juokiasi – aut. past.). Tai skatino tobulėti. Jau 6 klasėje įstojau į Dailės mokyklą uostamiestyje.“ Pirmieji žingsniai dailininkės kelyje nebuvo atsitiktiniai, jie tikslingai vedė tikslo link. Dabar Nomeda yra minėtų dailės studijų vadovė. „Kai kiti skundžiasi rutina, aš neturiu dėl ko dejuoti. Mano kiekviena diena kitokia, spalvotą nuotaikų paletę dovanoja vaikai, jų emocijos, išgyvenimai. Man nėra sunku juos atitraukti nuo šiuolaikinių technologijų, nes tiek 28 Gargžduose, tiek 15 Vėžaičiuose užsiėmimus lankančių ugdytinių yra jau motyvuoti“, – aiškino N. Jokubaitienė.

Dailininkės meninę gyslelę paveldėjo ir pačios vaikai – 10 m. Pijus ir mažoji Liepa. Dukros pirmieji darbai taip pat eksponuojami parodoje. „Mūsų visi namai yra virtę kūrybinėmis dirbtuvėmis. Netikėtai užklupę svečiai būtų tikrai nelaimė“, – juokdamasi pripažino pašnekovė. Anot jos, šiuolaikiniam žmogui svarbu ne tik galutinis piešinio rezultatas, bet pats procesas: „Artėja pačios gražiausios metų šventės, ir labai apmaudu, kad daugelis žmonių, užuot piešę ar karpę karpinius su vaikais, mezgę snaiges, lekia į didžiuosius prekybos centrus. Nusiperka jau pagamintą šventinę atributiką, kuri išties blizga, tačiau neskleidžia gerosios rankų darbo energijos. Skirtingai nei šioje parodoje vaikų darbai, kurie išties šildo tokiomis šaltomis ir dažnai pilkomis, niūriomis dienomis.“

Agnė ADOMAITĖ

Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.