„Vaivorykštės“ mokinių prezidentė: vienyti mokyklos bendruomenę
Vieni mokiniai renkasi pramogas, o kiti dalyvauja socialinėse veiklose ir gerina mokyklos atmosferą. Iššūkių nepabijojusi naujai išrinkta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentė Darija SERMONTYTĖ atsakė į „Jaunimo erdvės“ klausimus apie išsikeltus tikslus. Jaukiame pokalbyje išryškėjo daug puikių Darijos savybių: charizma, drąsa bei užsispyrimas.
Kandidatuoti paskatino draugai
– Kaip kilo idėja pretenduoti į mokyklos mokinių prezidentės vietą? Kaip jauteisi po rinkimų?
– Viskas prasidėjo nuo draugų pasiūlymo tapti naująja mokinių prezidente. Geras draugas man prirašė net 10 priežasčių, kodėl turėčiau pretenduoti. Taip pat sulaukiau labai didelio paskatinimo iš šeimos, mokytojų, todėl nutariau pabandyti.
Labai nustebino balsavusiųjų skaičius. Po rinkimų ir dabar jaučiuosi labai įvertinta, nes daug žmonių balsavo už. Tikiuosi, įvykdysiu visus išsikeltus tikslus ir „Vaivorykštės“ gimnazijos atmosfera nusidažys vaivorykštės spalvomis.
– Kokie Tavo išsikelti tikslai einant šias pareigas?
– Pagrindinis mano tikslas – vienyti mokyklos bendruomenę. Kiek galėdama stengsiuosi garsinti gimnazijos vardą ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje, o vėliau galbūt ir už gimtinės ribų. Taip pat noriu, kad atsirastų kur kas daugiau naujų renginių, projektų.
Neigiamas nuostatas įveiks
– Kaip sekasi susidoroti su neigiamomis nuostatomis, jeigu jų patyrei?
– Apkalbų buvo. Kai kurie yra nusivylę, ypač tie, kurie balsavo prieš. Chaosas kilo dėl to, jog kandidate buvau tik aš viena. Nors nežinau, ar jie žino, bet per pirmąjį etapą, kai reikėjo surinkti 100 parašų, kad patvirtintų kandidatūrą ir atitiktų nuostatas, dalyvavome keturiese. Tačiau taip nutiko, jog kiti trys kandidatai arba nesurinko reikiamų balsų skaičiaus, arba neatitiko kitų administracijos iškeltų nuostatų. Taip pat gimnazistai buvo nusivylę, jog balsai pasiskirstė beveik po lygiai (49% buvo už ir 41% buvo prieš), bet man, kad laimėčiau, būtų užtekę vos 30%.
Turime nuostabią dabartinę mokyklos prezidentę Aretą Petrauskaitę, kuri man visokeriopai padeda tobulėti ir atsilaikyti emociškai. Žinau, kad už mane balsavo daugiau žmonių. Į prezidentūrą bei kandidatuoti nusprendžiau ne dėl to, kad klausyčiau neigiamų pasisakymų, nes jie visada buvo ir bus. Kaip ir minėjau, mano pagrindinis tikslas – vienyti mokyklos bendruomenę, tai jeigu dabar ir kilo kažkokių nesutarimų, bandysiu tas problemas išspręsti, vykdydama mokyklos prezidentės pareigas. Tikiuosi, kad po mano kadencijos neigiamų pažiūrų bus apmažėję ir įrodysiu savo darbais, kodėl tapau gimnazijos prezidente.
Užrašuose – darbų planai
– Kaip sugebi tinkamai susiplanuoti laiką?
– Turiu atskiras užrašų knygeles, vienoje – viskas, kas susiję su mokykla, namų darbais, kuriuos turiu atlikti iki atitinkamos dienos. Antroje – prezidentūros veikla, o trečioje – ilgalaikių planų, ką turiu padaryti per mėnesį ar daugiau. Taip pat tikriausiai ne staigmena, jog priminimus pildau telefone.
– Ką manai apie mokyklos uniformas?
– Aš esu prieš kasdieninę uniformą, manau, jog mes, „Vaivorykštės“ gimnazistai, galime mokyklą reprezentuoti kitaip. Tai būtų ne vien uniformomis, kurias dėvi visos kitos mokyklos, o, pavyzdžiui, mažais atributais, kurie būtų patogūs ir mėgstami visų nešiojančiųjų. Taip pat ir mokytojams būtų paprasčiau, nes tikrinti, ar tu su uniforma, ar be jos, vis dėlto yra diskomfortas ir mokytojams, nes tai nėra jų darbas.
Veikla suteikia patirties
– Kaip sutari su gimnazijos direktore ir mokinių prezidentūra?
– Su mokyklos direktore Ona Sturoniene sutariu labai gerai, visada, kai reikia, nesudvejojusi ištiesia pagalbos ranką, todėl labai ją gerbiu. O su mokyklos prezidentūra (kurią sudaro 25 nariai) būna visko: nesutarimų ir smagių akimirkų, tikriausiai kaip ir visur. Kitais metais vėl bus naujų narių priėmimas ir tikimės sulaukti gausaus ir ypatingai gero, kūrybiško būrio, koks ir yra dabar.
– Tavo nuomone, kodėl yra verta įsitraukti į mokyklos/socialinę veiklą?
– Kiekvienas dalyvavimas socialinėje veikloje suteikia daug patirties, ugdo atsakingumą bei ruošia fiziškai ir morališkai ateinančiam savarankiškam gyvenimui. Taip pat tai padeda tobulinti bendravimo, rašymo įgūdžius bei nuspręsti, kuo nori ateityje būti.
Kalbėjosi
Danielė DOMEIKYTĖ
Jaunimo savanoriškos tarnybos narė,
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos gimnazistė
