Valdininkų neatsakingumo pavyzdys
Sklypų savininkai tapo valdininkų neatsakingumo įkaitais, vos ne dešimtmetį laukiantys galimybės statytis, o pabaigos dar nematyti. Projektas lyg ir parengtas, statybos leidimas negautas, o pinigai už projektavimą seniai sumokėti.
Gargždų miesto 176 gyvenamųjų namų kvartalo (Tvenkinio, M. Vaitkaus, Knygnešių, Globėjų, Gulbių gatvių), suformuoto atkuriant nuosavybę į Gargždų mieste turėtą žemę, gatvių ir inžinerinių tinklų projektavimas pradėtas planuoti dar 2008 metais. 2009-07-20 pasirašyta projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartis su tradiciškai mažiausią kainą pasiūliusia vilniečių UAB „Plentprojektas“. Pagal Savivaldybės parengtą techninę užduotį turėjo būti suprojektuotas gatvių įrengimas, elektros tinklai, dujotiekis, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai, gatvių apšvietimas bei ryšių kanalizacija. UAB „Plentprojektas“ atstovai, pasirašant sutartį, užgarantavo savo darbuotojų turimą reikalingą kvalifikaciją ir kompetenciją konkurse laimėtiems projektavimo darbams atlikti. Per penkis mėnesius, iki 2009 metų gruodžio 24 dienos, projektas buvo „iškeptas“ ir be teigiamų ekspertizės išvadų bei nuolatinės statybos komisijos patvirtinimo greituoju būdu perduotas Savivaldybės administracijai. Klaipėdos rajono savivaldybės tuometinis administracijos direktorius Česlovas Banevičius, pasitikėdamas projektuotojų sutartiniu užgarantavimu, gavęs ekspertizės neatliktą projektą, prilyginamą popierių krūvai, suskubo pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir duoti leidimą sumokėti visus pinigus už projektavimą, nors sutartis leido sumokėti tik 90 procentų sutartyje numatytos sumos per 30 darbo dienų, likusią sumą sumokant po projekto ekspertizės atlikimo bei jo patvirtinimo nuolatinėje statybos komisijoje. 30 darbo dienų visiškai pakako atlikti projekto techninę ekspertizę ir įsitikinti, kad projektuotojų parengtas techninis projektas neatitinka esminių statinio reikalavimų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų bei kitų teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti patvirtintas nuolatinėje statybos komisijoje. Vadinasi, už šitokį nebaigtą darbą negali būti pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas ir sumokami visi pinigai. Kadangi tarp užsakovo ir paslaugų teikėjo pasirašyta sutartis buvo dviejų dalių, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros, tai nesumokėta liko antros dalies nedidelė suma, kurių darbų projektuotojai neturėjo galimybės net pradėti, nes projektas dar nesuderintas iki šiol, praėjus beveik septyneriems metams.
Pagal Savivaldybės administracijos darbuotojų pateiktą informaciją pirmas projekto variantas parengtas ir perduotas ekspertizei atlikti tik 2010 metų spalio mėnesį, praėjus metams nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir pinigų sumokėjimo, todėl galima tik nuspėti, koks projekto variantas buvo pristatytas 2009-12-24 Savivaldybei, norint gauti apmokėjimą. Nuo 2010 iki 2016 metų projektas koreguotas, taisytas ir ekspertuotas daugybę kartų, net skaičių sunku sugaudyti, todėl ne juokais kyla klausimas, ar gali projektuotojai atsakingai ir kompetentingai užbaigti pradėtus darbus, jeigu pinigus už darbus gavę daugiau nei prieš šešerius metus?
Šio klausimo esmę išnagrinėjo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Informacija bus pateikta Savivaldybės tarybai. Koks tolimesnis klausimo sprendimo kelias, priklausys nuo Tarybos apsisprendimo.
Manau, kad projektavimo, statybos darbų ir kitokių sutarčių parengimui bei tinkamam atstovavimui įvairiose institucijose Savivaldybei reikalinga stipri juridinė pagalba iš išorės, priešingu atveju Savivaldybė vėl lieka pastumdėlio vietoje ir nesugeba apginti viešojo intereso.
Algirdas LIAUDANSKIS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas
