Valstybės pažangos strategija – mūsų ateities galia

Valstybės pažangos strategija „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ pakeičia šiuo metu galiojančią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Valstybės ateities vizijos rengimas truko beveik dvejus metus.
„Dokumentas yra ne detalus planas, bet vizija, kuri išryškina šalies ir visuomenės raidos kryptis ir siekius. Vizija tam tikra prasme yra svajonė, tačiau tai yra reflektuota svajonė, pagrįsta analize ir susitarimu. Ją su mūsų galia ir politika turėtų susieti strategija, be strategijos galia yra akla, politika be strategijos yra bejėgė, bet strategija be vizijos iš viso neįmanoma“, – įsitikinęs LR Seimo Ateities komiteto pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos koordinacinės grupės narys Raimundas Lopata.
Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“ pateikiami tikslai ir siekiai yra platesni nei vienos Vyriausybės kadencija ar kurios nors politinės jėgos tikslai – vizija aprėpia esminius ilgalaikės valstybės raidos klausimus.
Remiantis išsamia globalių tendencijų, valstybės esamos situacijos ir svarbiausių ateities iššūkių analize, dokumente pristatomas Lietuvos raidos iki 2050 m. kontekstas. Dokumente rašoma, kad Lietuva, įgyvendinusi savo ateities viziją 2050-aisiais, bus atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški ir jaučia gyvenantys gerą bei prasmingą gyvenimą. Lietuva bus atpažįstama kaip brandžios demokratijos valstybė, kuriai būdinga stipri demokratinė politinė kultūra, kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, užimdama kertines pozicijas tarptautinėse vertės grandinėse, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, Lietuvos žmonės bus atsparūs, ateičiai pasirengę ir gebantys veikti kartu.
„Valstybės ateities vizijai įgyvendinti reikalingos penkios esminės valstybės vystymosi kryptys – strateginės ambicijos, glaudžiai susijusios tarpusavyje“, − pabrėžiama vizijoje „Lietuva 2050“. Čia išskiriamos ir detaliau aprašomos demokratinės kultūros ir valdysenos pokyčių, švietimo, sveikatos ir socialinės politikos pokyčių, ekonominės politikos pokyčių, tarptautinės politikos ir saugumo pokyčių ir infrastruktūros ir gyvenimo aplinkos pokyčių kryptys. Kultūra vizijoje įvardijama, kaip valstybės, kaip politinio darinio, išlikimo ir gyvybingumo pagrindinė sąlyga.
Žvelgiant į ateitį ir siekiant stiprinti pasitikėjimą valstybėje, pagrindiniai valstybės valdymo pokyčiai turėtų apimti tris sritis: strategiško, lankstaus ir efektyvaus valdymo, valdymo sistemos atvirumo, skaidrumo ir pagarbos įvairovei bei kultūros vaidmens valstybėje ir bendruomenių saitų stiprinimo.
„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą – detalų dešimtmečio veiksmų planą. Vizijos įgyvendinimą koordinuos Vyriausybė, o jį prižiūrės Valstybės pažangos taryba, sudaryta iš valstybės institucijų, ekspertų ir pilietinės visuomenės atstovų. Valstybės pažangos stebėseną koordinuos Vyriausybės kanceliarija, konsultuodamasi su Seimo Ateities komitetu.