Valstybinį apdovanojimą Motinos dienos proga atvežė į Vanagus

Dėl pandemijos šiemet Motinos dienos išvakarėse šalies Prezidentūroje nebuvo iškilmingos daugiavaikių motinų apdovanojimo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalių ceremonijos, tačiau šventinė tradicija nenutraukta. Šalies Prezidentas 46 Lietuvos daugiavaikes motinas pasveikino nuotoliniu būdu. Šį valstybinį apdovanojimą Vanagų kaime gyvenančiai šešis vaikus užauginusiai ir gerai išauklėjusiai Stefanijai Kundrotienei atvežė Prezidentūros atstovė. Agluonėnų seniūnijoje tai šešta daugiavaikė mama, apdovanota šiuo medaliu.

Vietoj ceremonijos – nuotolinis sveikinimas

Dviejų sūnų ir keturių dukrų mama Stefanija Kundrotienė būtų mielai apsilankiusi Prezidentūroje tradicinėje daugiavaikių motinų apdovanojimo ceremonijoje, išgirdusi Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą, pajutusi jo rankos paspaudimą, tačiau šiemet dėl pandemijos viskas kitaip. Praėjusį trečiadienį ji jaudinosi savo išpuoselėtoje sodyboje Vanagų kaime laukdama atvežamo valstybinio apdovanojimo. „Ne kasdien tokie svečiai aplanko paprastą kaimo žmogų“, – ištarė būrį vaikų pagimdžiusi, užauginusi ir gražiai išauklėjusi mama.

Į S. Kundrotienės sodybą atvykusi Prezidento kanceliarijos kanclerio biuro skyriaus vedėja Elona Kazakevičienė kalbėjo: „Prezidentas apgailestavo, kad dėl karantino negalėjo pakviesti į iškilmingą apdovanojimą Prezidentūroje, todėl teko mums pristatyti į namus.“ Laikydamasi visų apsaugos reikalavimų ji kieme įteikė S. Kundrotienei, sukūrusiai gerą ir gausią šeimą, kuria didžiuojasi valstybė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį, gėles ir nuoširdų Prezidento sveikinimą. „Iš Jūsų širdies šilumos ir begalinės meilės užaugę, iš Jūsų rankomis sukurtų namų svarbiausias gyvenimo vertybes išsinešę vaikai – prasmingiausias nuopelnas Lietuvai, vertas pačių gražiausių pagarbos ir dėkingumo žodžių. Ačiū Jums už išmintį, rūpestį ir pasiaukojimą, kuriuos atidavėte vaikams, o su jais – ir Lietuvos ateičiai“, – rašoma jame.

Pasak Prezidentūros atstovės, per dvi dienas kelios komandos į namus pristatė apdovanojimus 46 šalies mamoms. E. Kazakevičienei teko pasveikinti ne tik S. Kundrotienę, bet dar tris daugiavaikes mamas Klaipėdos regione. „Anksčiau veždavome tik toms, kurios negalėdavo atvykti“, – patikslino Prezidentūros atstovė.

Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė, pasveikinusi apdovanotąją, pasidžiaugusi, jog ši graži šeima – garbė bendruomenei, palinkėjo 79-uosius metus skaičiuojančiai S. Kundrotienei tęsti mėgstamą užsiėmimą – tvarkyti sodybos aplinką, puoselėti gėlyną. Socialinio darbo specialistė Marytė Ruigienė pridūrė, kad jau šešios seniūnijos daugiavaikės motinos pelnė valstybinį apdovanojimą.

Įvykis giminės istorijoje

„Istorinė, džiugi diena mūsų giminėje“, – svečių iš Prezidentūros vizitą apibendrino marti Veronika Kundrotienė. Kukliai, paprastai be iškilmių svarbus apdovanojimas daugiavaikei mamai įteiktas senovinėje sodyboje, kurioje ji su šeima įsikūrė prieš 52 metus. Atsikėlė į apleistus senbuvio namus – suremontavo, išgražino. Pasak M. Ruigienės, tai viena gražiausiai tvarkomų sodybų seniūnijoje. Gražiausios šimtmečio sodybos konkurse už etnokultūros elementų saugojimą, kraštovaizdžio tradicijų kūrimą ir aplinkos puoselėjimą ankstesniais metais jos šeimininkei S. Kundrotienei buvo įteikta padėka.

Šioje erdvioje senovinėje sodyboje – Kundrotų šeimos gyvenimo istorija. Užaugo du sūnūs ir keturios dukros, atšoktos kelių vaikų vestuvės. „Dideli pokyliai būdavę“, – šyptelėjo daugiavaikė mama. Dabar kai susirinktų visi vaikai, 9 anūkai ir 6 proanūkiai, būtų beveik 30 brangiausių žmonių. Tik iš aukštybių žvelgia vyras: jau 26 metus Stefanija našlauja. „Gegužės pirmą dieną būtų sukakę 60 metų nuo mūsų santuokos“, – prisiminė svarbų savo gyvenimo įvykį.

Besišypsanti optimistė S. Kundrotienė savo gyvenime patyrė ir šilto, ir šalto. Bet ji kalbėjo pasverdama kiekvieną žodį, vis abejodama, ar ne per daug pasakė. Ji nekaltino moters, karo metais ją pagimdžiusios ir palikusios. Įsivaikinę užaugino svetimi žmonės, kuriuos vadina tikraisiais tėvais, anot jos, ne visi biologiniai taip augina savo vaikus. Kartu su ja užaugusį našlaitį Algimantą vadina broliu ir puoselėja gražius santykius su jo šeima.

Stefanija nesiskundė vargais ar sunkumais auginant būrį vaikų. Prasitarė, kad kolūkyje dirbdama melžėja, veršelių, kiaulių augintoja buvo ne kartą apdovanota. Pirmūne tituluota buvusi kolūkietė neužsiminė, koks sunkus, alinantis fermoje nemechanizuotas darbas buvęs. Nesiskundė pensija – atvirkščiai, ja džiaugėsi. Dėkojo vaikams, kad anksti išėjo į pensiją (sovietmečiu 6 vaikus užauginusios motinos ją gaudavo sulaukusios 50 metų).

Šviesūs vaikystės prisiminimai

„Vaikus auginti nebuvo sunku – niekas nebarė už tai, kad palikdavai vienus namuose – vyresni prižiūrėjo mažesniuosius. Ogi dirbti reikėjo, kad išlaikytum šeimą. Ir nieko nenutiko – nei lango išdaužė, nei gaisro sukėlė. Visi geri užaugo, mokslus baigė“, – atskleidė S. Kundrotienė, rytą vakarą už juos besimeldžianti.

Ji sakė vyriausiąją dukrą Laimą išmokiusi virti valgį šeimai. O ji ėmė ir pasirinko šią profesiją – dirba Priekulėje restorano virėja. „Visi vaikai turėjome darbo, savo pareigas, ir tai labai gerai. Dabar reikia įdarbinti jaunimą, kad atsitrauktų nuo kompiuterių“, – dėstė Laima.

Kundrotų vyriausiasis sūnus Virginijus mamai padėdavo fermoje pašerti gyvulius, išvalyti gardus ir kita. „Namuose buvo drausmė, tačiau ir laisvės mums užteko“, – atitarė jaunesnioji dukra Danguolė.

Stefanija padėjo vaikams auginti jų atžalas. „Gera buvo pas babytę“, – šypsojosi anūkė Gabija. Šiuo malonybiniu vardu ją vadina ir kiti anūkai. Emilis prisiminė, kaip smagu pas babytę būdavo vežti šieną. Vaikinas atskleidė dar vieną jos pomėgį – žaisti šaškėmis. „Neloškit su babyte – pralošit“, – patarė Emilis.

S. Kundrotienė prisipažino, kad reikėjo anūkus užimti, tai ir žaisdavo su jais. Sūnus Egidijus gyvena su ja, o Virginijus – Dituvoje, Laima ir Danguolė – Priekulėje. Labiausiai ilgisi Audronės, keliolika metų gyvenančios Amerikoje, ir jaunėlės Jolantos, įsikūrusios Anglijoje. Tačiau ji nepasiduoda liūdnoms mintims – išmoningai tvarko savo gėlių darželį, augina pulką paukščių, daržovių. Kad būtų gražu į vaikystės namus sugrįžusiems vaikams su savo šeimomis, kad turėtų juos kuo pavaišinti. „Bet ir jie niekada tuščiomis neatvažiuoja“, – šypsojosi šešių vaikų mama.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.