Venckuose kaimynystėje gyventi gera
Venckų bendruomenės žmonės prieš mėnesį pradėjo ruoštis Tarptautinei kaimynų dienos šventei. Savaitgalį jie vėl susirinko savo tradicinėje vietoje – kaimo aikštėje. Nešini vaišėmis, švytėdami giedria nuotaika skubėjo susitikti su savo kaimynais. Karantinas baigėsi – pora metų kitokio gyvenimo paliko pėdsakų.
„Reikia gyventi ir džiaugtis, kad esame“, – filosofiškai ištarė Venckų seniūnaitijos seniūnaitė, filialo bibliotekininkė Aušra Demenienė – šio renginio iniciatorė. Ir venckiškiai džiūgavo: tik buvimas kartu ir bendra veikla, išgyventa emocija stiprina bendrystę.
Bendruomenės žmonės džiaugėsi, jog kartu su jais – ir Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas.
Pasikvietė ir klaipėdiškį muzikantą, pedagogą Liną Šviriną, kad padėtų pajusti muzikavimo džiaugsmą. „Jis garsu ir muzika daro stebuklus – afrobūgnas yra toks instrumentas, kuriuo kasdien negroji. L. Švirinas įrodė, jog mes galime kartu groti įsiklausydami ir pajausdami kaimyną. Nuoširdumas, bendrystė pakylėja kiekvieną“, – dėstė A. Demenienė. Venckų bendruomenė, įkūrusi saugios kaimynystės grupę ir aktyviai veikdama, praėjusių metų pabaigoje pelnė premiją. Už gautus pinigus įsigijo du šviestuvus. Venckiškiai nuolat palaiko ryšius su policija – ir šiame renginyje dalyvavo pareigūnė Asta Zbarauskienė su pagalbininkais. Jie bendravo su susirinkusiaisiais, kuriems rūpėjo išsiaiškinti dominančius klausimus. Geros nuotaikos pripildė personažo Amsio pasirodymas šventėje.
Paskleista džiugi žinia, jog Venckų kaime šiemet apsigyveno dvi jaunos šeimos su keturiais vaikučiais. Besikuriančios įsigytuose namuose, jos sulaukia geranoriškų kaimynų patarimų.
„Kaip gera turėti nuostabius kaimynus! – patenkinta kalbėjo A. Demenienė. – Antai Alfredo Šiaulio šeima padovanojo termosą karštos kavos. Priekulės kultūros centro darbuotojai paskolino dvi palapines, seniūnija parūpino biotualetą. Ačiū visiems! – dėkojo seniūnaitė. – Kokia laimė, kad mūsų kaime gyvena muzikantas Zenonas Jonelis, kurio dainos ir muzika skambėjo visą šventinį vakarą. Susirinkusieji šoko, linksminosi ir nenorėjo skirstytis. O kai sutvarkėme vakarojimo vietą, akapela sudainavome Venckų himną – dainą „Jazminai“. Ir tyliai, klausydamiesi paukščių trelių, ėjome namo galvodami: Venckuose gyventi gera.“
O klebonas kan. V. Ačas socialiniuose tinkluose parašė: „Jau ta Venckų bendruomenė – ir muzikalūs, ir bendruomeniški, ir vaišingi, ir draugiški. Smagu pas juos svečiuotis. Esu dėkingas seniūnaitei A. Demenienei. Ir dar… Iš policijos pareigūnų išmokau, kad dieną važiuojant dviračiu galima dėvėti liemenę arba įjungti žibintus, o naktį būtini abu dalykai.“
Virginija LAPIENĖ
Venckų bendruomenės archyvo nuotr.
