Vėžaičių kultūros centras: tradicijos yra procesas
Vėžaičių kultūros centro kolektyvas žengia į ateinančius Tautodailės metus.
Grafo Volmerio dvaro arklidėse įsikūręs Vėžaičių kultūros centras renovuotas prieš septynerius metus. Pasikeitusios darbo sąlygos – didelis akstinas plėtoti kūrybiškas idėjas. Šiemet vėžaitiškiai kultūros darbuotojai daug dėmesio skyrė Žemaitijos metams, o ateinančiuosius pasitinka su mintimis, kaip vietos bendruomenėje stipriau įdiegti tautodailės suvokimą. Gi 2020-uosius Lietuvos Seimas yra paskelbęs Tautodailės metais.
Subūrė tikrus amatininkus
Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė įsitikinusi, kad metų paskelbimas tam tikrai tematikai turi savo vertę ir prasmę. „Štai kažkada pasvajojome, kad daugiau dėmesio būtų skirta tautiniam kostiumui. Ir būtent prieš porą metų minėjome Tautinio kostiumo metus, o tai buvo geras akstinas ir mūsų saviveiklininkus jais aprūpinti“, – akcentavo A. Slušnytė.
Žemaičių kalba skambėjusioje Oninių šventėje, kurią vėžaitiškiai šventė jau net 105-ąjį kartą, šiemet išskirtinis dėmesys – tradiciniams amatams. „Pasikvietėme tikrus senųjų amatų meistrus. Ir juodosios keramikos, ir klumpių, ir duonos kepimo, ir pynėjų iš karnų, vytelių, ir kitų. Tai buvo neapsakomai gražu ir įdomu. Šventės dalyviai amatų kiemelyje galėjo akivaizdžiai stebėti kūrybinį procesą, patys mokytis. Tiesa, tam reikia laiko, reikia buvimo kartu, o ne tiesiog praėjimo ir žvilgtelėjimo. Kol kas dar nesame pribrendę sustoti, įsiklausyti, skirti laiko mūsų tradicijoms“, – pasakojo Kultūros centro direktorė vildamasi, kad ateityje Oninėse amatų kiemelis pamažu taps populiaresnis ir labiau lankytinas nei tai buvo šiemet. Mat po atlaidų žmonės pabiro į namus pietauti, o būtent tada meistrai demonstravo savo talentus. Tris valandas kartu su jais buvo galima pinti, megzti, tešlą maišyti, bitininkauti ir t. t. – viską iki smulkmenų išsiklausinėti. Senąją amatininkystę Oninėse Kultūros centras galėjo pristatyti pirmąkart laimėjęs Lietuvos žemės ūkio ministerijos projektą. „Tai buvo labai vertinga paspirtis. Kiek rūpesčio mums nukrito, nes 3 000 eurų projektinė parama atvėrė naujas galimybes“, – džiaugėsi A. Slušnytė.
Kultūros centro kartu su Lapių, Tilvikų, Girininkų skyriais metinis biudžetas renginiams – 10 000 eurų, iš jų 4 000 Eur atitenka Oninėms, kurios neįsivaizduojamos be gausių rėmėjų.
Kartu su bendruomene
„Esu etnokultūros žmogus, todėl manau, kad mūsų Kultūros centro tikslas yra atskleisti savo miestelio savitumą. Juk anksčiau kiekvienas kaimas kažkuo garsėjo, turėjo savo amatininkystės tradicijas. Labai svarbu, kad patys žmonės suvoktų galimybes, nes įvairios edukacijos gali padėti išmokti kokio nors amato, o tuo pačiu skatina vietos žmonių užimtumą, verslumą. Štai, pavyzdžiui, išmokus vilną velti, galima pasidaryti visokių dirbinių ir juos parduoti“, – kalbėjo Aurimas Rapalis, Vėžaičių kultūros centre ir Lapių skyriuje atsakingas už renginius, reklamą, svetainę. Jis itin akcentavo, kad tradicijų puoselėjimas, amatininkystės plėtojimas, pilietiškumo ugdymas neatskiriamas nuo vietos bendruomenės aktyvumo. „Labai daug renginių, edukacijų darome kartu su Lapių bendruomene“, – kūrybine bendryste džiaugėsi Aurimas.
Rodo natūralumo pavyzdį
Šiemet Seimo paskelbti Žemaitijos metai Vėžaičių kultūros centrui itin buvo „prie dūšios“. Tiek edukacijose, tiek renginiuose skambėjo žemaičių kalba, buvo akcentuojamos būtent šio krašto tradicijos. Šeimos dienai paminėti čia susirinko šokantys ir dainuojantys vietos saviveiklininkai, net darželinukai, klegantys tik žemaitiškai. Ir svečiai iš Skuodo labai pritiko: jie net eilėraščius žemaičių kalba skaitė.
„Žemaitijos metais išmokome ir ranges (tai toks žemaičių moterų iš kaspinų surangytas galvos papuošalas) daryti. Ne taip paprasta iš pradžių, o kai įgavau įgūdžių, pati labai daug jų padariau“, – džiaugėsi direktorė A. Slušnytė.
Kultūros centras gruodį pasipuošė stilingais papuošimais, bet viskas sukurta iš natūralių medžiagų, iš laukų, iš močiučių skrynių, iš eglišakių. Šio centro darbuotojų nuostata – patys turime rodyti žmonėms pavyzdį, kaip atsikratyti kiniško kičo ir puoselėti tradicines kalėdines puošmenas.
Stiprūs saviveiklininkų kolektyvai
Vėžaičių kultūros centras didžiuojasi puikiais saviveiklos kolektyvais, garsinančiais Klaipėdos rajoną ir Dainų šventėse, ir tarptautiniuose renginiuose. Šokių kolektyvui „Karuselė“, kuriame sukasi 46 šokėjai, jau 25 metus vadovauja didžiulę žmonių meilę pelniusi Ingrida Sutkienė. Gražiausiais balsais klausytojus pamalonina Daivos Šilinskienės vokaliniai ansambliai „Vaivorykštė“ ir „Melodija“, išleidusi net savo plokštelę. Vėžaičių išskirtinumą sukūrė Ramutė Pozingienė, išugdžiusi ne vieną kanklininkų kartą, o dabar ansamblyje „Girelė“ kankliuoja 8 kanklininkai, „Šermukšnėlėje“ – net 32. Lapių mokykloje moterų ansambliui bei „Medžiotojų trio“ vadovauja Arvydas Dragūnas. Tilvikų skyriaus renginių organizatorė Regina Bieliauskienė (0,5 etato) rengia vilnos vėlimo edukacijas visuose Kultūros centro skyriuose, Girininkų skyriaus renginių organizatorė Kamilė Perkumienė Vėžaičiuose buria aktorių grupę. Pavasarį tikimasi parodyti spektaklio premjerą.
Vėžaičių kultūros centrui labai pasisekė, kad ūkvede dirba auksarankė Nijolė Ambrazaitienė, mokanti kurti jaukią aplinką. Buhalterinė tvarka – Violetos Karbauskaitės (0,5 etato) rūpestis, valytojos pareigose triūsia Verutė Markauskienė, už viešuosius pirkimus atsakinga Sandra Uktverytė (0,25 etato), Rolandas Pocius (0,25 etato) – apšvietėjas, garso operatorius.
Ne vien atlygis
Metinis Vėžaičių kultūros centro biudžetas yra 178 300 eurų, iš jų – 134 600 eurų darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui – 2 000.
„Esame laimingi jau septynerius metus galėdami dirbti tokiose jaukiose, renovuotose patalpose. Prisimenu, kokios baisios sąlygos buvo, kai pradėjau dirbti 1985 m. Kiek metų šalome, net aliejiniais dažais dažytos sienos apšarmodavo, per stogą vanduo ant galvų bėgdavo! Niekada taip gerai negyvenome kaip dabar, – pripažįsta centro direktorė A. Slušnytė, – žinoma, mūsų atlyginimai – tai ne Seimo narių, tačiau jau ir ne minimalūs. Atsižvelgiant į stažą, kvalifikaciją kultūros darbuotojai uždirba apie 600– 800 eurų. Esu įsitikinusi, kad ne vien tik atlygis lemia kūrybiškumą.“
Direktorė ypač džiaugiasi, kad renovuoto Kultūros centro patalpose yra salė, tinkama net sporto užsiėmimams. Šiemet sveikos gyvensenos treniruotes du kartus per savaitę lanko net 40 vėžaitiškių. „Gargždų sporto centro fizinio aktyvumo ir sporto treneris Tadas Vitkauskas labai moka patraukti žmones. Judumo skatinimas ir galimybių tam sudarymas – labai gera Klaipėdos rajono savivaldybės idėja“, – įsitikinusi A. Slušnytė.
Vakar būtent Vėžaičių kultūros centre vyko ir Geriausių rajono sportininkų apdovanojimų vakaras.
Daug įdėta širdies
Kiekvienų metų pabaigoje Vėžaičių kultūros centras nepamiršta padėkoti Klaipėdos rajono savivaldybei, gausiam rėmėjų, savanorių būriui, vietos žiniasklaidai.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, Padėkos vakare į susirinkusiuosius taip pat prabilęs žemaitiškai, pastebėjo, kad vėžaitiškiai kuria „nerealią kultūros atmosferą“. To gi neišmatuosi jokiais matuokliais, tiesiog patys darbai kalba, – pritarė vicemerės Violeta Riaukienė ir Audronė Balnionienė. Vėžaičių seniūnas Alvydas Mockus paantrino, jog seniūnija be kultūros būtų kaip be dūšios: tik paprastas gyventojų skaičius – 4 612.
Anot Vėžaičių parapijos klebono Viktoro Daujočio, gražūs dalykai gali būti laikini – kaip fejerverkai. „Tie dalykai, kuriuos matome Kultūros centre – renginiuose, veikloje, tai yra ne akimirkos, ne dienos darbas. Tradicijos yra kuriamos – čia daug įdėta visų širdies, laiko tam, kad turėtume džiaugsmo kurdami, šokdami, dainuodami ir džiugindami žmones“, – apibendrino dvasininkas.
Vilija BUTKUVIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
