Vienmetė su nepriklausoma Lietuva šventė gimtadienį
Džiugiai, pakylėtai minėjome Vasario 16-ąją, Nepriklausomybės sukaktį. Susimąstėme, kiek išbandymų teko įveikti laisvės troškusiems žmonėms, kad mūsų valstybė gyvuotų, stiprėtų, modernėtų. Jos istoriją atspindi buvusios gargždiškės Zofijos Kontrimienės, šios savaitės viduryje sulaukusios 105-ojo gimtadienio, gyvenimas.
Sukaktuvininkės garbei – Mišios
Vasario 22-ąją ypatingą 105-ąjį gimtadienį minėjo Zofija Kontrimienė, buvusi gargždiškė, dabar senatvės dienas leidžianti globos namuose „Senjorų Eldoradas“, Pašusčių kaime, Gardamo seniūnijoje, Šilutės rajone. Šios dienos ji labai laukė, nors nesitikėjo sulaukti. Nei laikas, nei vargai, sukrėtimai neatėmė jos mąstymo blaivumo, akių šviesos, emocijų skaidrumo. Ji atsimena daugybę senovinių žemaičių žodžių. „Stebuklas“, – kalbėjo artimieji, stebėdamiesi ilgaamžės stiprybe. Pasak jų, ši buvusi labai kantri, niekada nesiskundė sunkumais ir nepyko ant pasaulio: „Ką padarysi, tokia Dievo valia.“ Oriai ji sutiko savo išskirtinį gimtadienį.
„Senjorų Eldorado“ kolektyvas trečiadienį surengė ilgaamžės gimtadienio šventę. Apsilankė dukra vienuolė Adelė su tikėjimo seserimis iš Paštuvos Basųjų karmeličių vienuolyno Kauno rajono, kiti artimieji, savo apsilankymu pagerbė rajono valdžios atstovai. Z. Kontrimienės garbei čia atvykęs Rietavo parapijos kunigas altarista Česlovas Degutis aukojo šv. Mišias. Su ypatingu jubiliejumi ją pasveikino ne tik globos namų darbuotojai, bet ir Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Gardamo seniūnijos seniūnė Birutė Pocevičienė.
Sunkumus priėmė kaip duotybę
Apie Z. Kontrimienę, gimusią savaite vėliau nei buvo atkurta mūsų nepriklausoma valstybė, „Bangos“ laikraštyje pasakojome prieš 5 metus, kai ji šventė šimtąjį gimtadienį.
Ilgaamžė gyveno Gargžduose, sūnaus Danėliaus Roberto Simaičio šeimoje.
Zofija gimė 1918 metais vasario 22 d. Mažiavos kaime, Kulių valsčiuje. Iš šešių vaikų šeimoje buvo vyriausia. Jai neteko lankyti mokyklos – skaityti išmoko savarankiškai. Iki Antrojo pasaulinio karo tarnavo pas ūkininkus. Zofija išmoko daugybę darbų – meistriškai audė, dailiai mezgė, siuvo, adė. Ilgaamžė prisiminė, kad tarnaudama pas vieną ūkininką 4 metus iš eilės neaplankė šeimos, artimųjų. Kas antrą sekmadienį pėsčia, įsispyrusi į klumpes, kulniavo į Plungės bažnyčią.
Sunkiai gyvenusi ir dirbusi niekada nedejavo nė dėl vieno su ja nutikusio dalyko: buvę gerai Smetonos laikais, ištvėrė ir sovietinius laikus. Augindama du nepilnamečius vaikus – dukrą ir sūnų, ištekėjo už gerokai vyresnio našlio su 7 vaikais. Šie mylėjo ramią, kantrią Zofiją, anūkai iki šiol prisimena jos skanų pyragą.
Šeima gyveno nuošalioje sodyboje Didžiuosiuose Mostaičiuose. Mirus vyrui, Z. Kontrimienė persikėlė pas Klaipėdoje gyvenusią dukrą, o kai ši pasišventė vienuolės keliui, persikėlė į Gargždus, pas sūnų Danėlį Robertą. Apie 17 metų ją rūpestingai globojo sūnus su žmona Irena. Bet įkopusiai į antrąjį šimtmetį Z. Kontrimienei teko į amžinybę palydėti šį savo sūnų, vos sulaukusį septyniasdešimtmečio. Po laidotuvių ilgaamžė senatvės dienas leidžia globos namuose „Senjorų Eldoradas“. Pasibaigus išskirtinio gimtadienio šventei, sukaktuvininkė padėkojo artimiesiems už apsilankymą, palinkėjo laimingos kelionės.
„Sodros“ komunikacijos patarėja Malgožata Kožic patikino, jog, 2023 m. sausio duomenimis, Lietuvoje yra 378 senatvės pensijos gavėjai, kuriems sukako 100 metų ir daugiau. Iš jų 13 gyvena Klaipėdos mieste, 8 – Klaipėdos rajone. Daugiausia garbaus amžiaus sulaukia moterys.
Virginija LAPIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
