Žurnalistinių audrų pradžia – Gargžduose
Trys neblėstantys jausmai žinomą žurnalistą klaipėdiškį Alfonsą Pipirą traukia į Gargždus: čia gautas pirmas korespondento darbas laikraštyje, čia sutikta pirmoji meilė ir sukurta šeima, čia palaidoti sunkią gyvenimo dalią pokariu patyrę tėveliai. Nuoširdumu grįsdamas kelią į skaitytojų širdis Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje jis pristatė pernai išleistą savo memuarų knygą „Audringo gyvenimo akimirkos“.
Knygos autorius praėjusį ketvirtadienį į bibliotekos konferencijų salę susirinkusius gargždiškius stebino puikia atmintimi, gebėjimu įdomiai vynioti prisiminimų siūlą ir sentimentais Gargždams. Šis miestas ypatingas A. Pipiro gyvenimo kelyje: „1962 m. čia aš gavau svajonių darbą – „Bangos“ redakcijoje buvau priimtas dirbti literatūriniu darbuotoju. Uždirbau 90 rublių algos ir 10–12 rublių honoraro.“ Tuomečiam laikraščio redaktoriui A. Pupieniui jis prisipažinęs neturįs jokio diplomo – pokariu nuo enkavedistų besislapstantys ir įvairiuose miestuose gyvenantys tėveliai neišgalėjo remti mokslų. „Tad aš dirbau nuo 13 m. Susidomėjau fotografija, pradėjau rašyti laikraščiams. Kiekvieną publikuotą straipsnelį išsikirpdavau ir dėdavau į voką. Susikaupė storas. Kai norėdamas dirbti „Bangoje“ jį parodžiau, redaktorius padarė trumpą išvadą: „Tavo diplomas yra voke.“
Taip A. Pipiras 45-eriems metams liko profesionalioje žurnalistikoje: iš pradžių „Bangos“ literatūrinis darbuotojas, vėliau vietinio radijo laidų redaktorius ir Lietuvos televizijos bei radijo komiteto darbuotojas, o karjeros ilgiausias tarpsnis – 22 m. ELTOS korespondentas Vakarų Lietuvai.
Įdomių susitikimų, įvairiausių išbandymų ir streso kupinas žurnalisto darbas, kurio užkulisius skaitytojai ar klausytojai, žiūrovai ne visada žino ir supranta, buvo paskata apibendrinti patirtus išgyvenimus ir juos surašyti memuarų knygoje. „Audringo gyvenimo akimirkas“ A. Pipiras parašė per aštuonis mėnesius, dabar jo knygą galima įsigyti knygynuose arba perskaityti Jono Lankučio bibliotekoje.
