Žydintis Mylės muziejėlis
Venckų kaimo žmonės tarsi lenktyniauja išmone savo sodybose puošdami erdves, komponuodami gėlynus. Kai kuriose vilioja net egzotiniai gyvūnai. Aštuoniasdešimtmetė Mylė Prišmontienė savo kieme sudėliojo senovinius padargus ir papuošė gėlių vazonais – įrengė muziejėlį po atviru dangumi.
M. Prišmontienė savo 80-mečio proga sulaukė išsvajotos dovanos – sūpynių, kurias jos pageidavimu įteikė vaikai. „Ryte atsikėlusi ateinu pasisupti, vakare irgi atsisėdu. Tokia pramoga, malonumas“, – džiaugėsi guvi senjorė.
Tačiau nelabai ji turi laiko mėgautis sūpynėmis – našlės sodyboje pilna gėlių, veja tarsi žirklėmis nukirpta – kad būtų gražu, reikia daug dirbti. Mylė pasidžiaugė sūnumi, kuris padeda jai gražinti sodybos aplinką.
Akis užkliūva už spalvingų žiedų prie daržinės sienos kabančiuose vazonuose. Jeigu ne jie, ne iš karto pastebėtum, kiek čia senų padargų ir jų detalių. Surikiuoti keli vežimo ratai, pakabintos medinės akėčios ir spyruoklinės akėčios („drapakas“), plūgas ir vagotuvas, įnagis linams šukuoti, kitas – klumpėms skaptuoti, dar arklio pakinktų dalis ir kita.
Tai Mylės uošvio Gabrieliaus Prišmonto, gimusio praėjusio amžiaus pradžioje, Skuodo rajone, palikimas. „Senatvėje gyveno čia, Venckuose, mūsų sodyboje. Nukaršinau, dabar saugau atminimą, – atskleidė M. Prišmontienė. – Gerai sutariau – darbštūs, taupūs žmonės buvo. Labai nagingas uošvis – daug ką pats pasidarydavo. Jo pagrindinė darbo priemonė buvo arklys, kuris traukė vežimą, plūgą, akėčias.“
Prieš kelerius metus mirus vyrui, Mylė atvilko viską iš malkinės prie daržinės. „Su karneliu privežiau akmenų, sudėliojau, padėjau gėlių. Jos čia žydi nuo ankstyvo pavasario“, – kalbėjo pašnekovė. Ar visi pastebi šį muziejėlį po atviru dangumi? „Kas nori, tas mato“, – linksmai atšovė ji. Bet Mylei svarbiausia, kad pati gali tuo kasdien džiaugtis. „Kai numirsiu, tai bus sūnaus Gintauto, kuris ūkininkauja, palikimas. Pasakiau, kad saugotų atminimą“, – šyptelėjo M. Prišmontienė.
Venckų filialo bibliotekininkė, seniūnaitė Aušra Demenienė rodė vieną už kitą gražesnes kaimo sodybas. Negali praeiti nepažvelgęs į Almos Milašienės gėlynus. Kaip šiemet išstypo jukos žiedas – praaugo net savo šeimininkę! Kokios nuostabios rožės Onutės Paulauskienės sodyboje! „Ir kaip jas moka prižiūrėti, kad tiek žiedų išsiskleidė“, – stebėjosi A. Demenienė. Bet šalia karališkų gėlių tarpsta ir senovinės – rūtos, baltažiedžiai dobiliukai ir kitos.
Ūkininkų Šiaulyčių sodyboje, kurioje su tėvais gyvena jų dukros šeima, vaikštinėja išdidžios alpakos ir smalsus jauniklis. Kaimo vaikai ir suaugusieji žino, kad jas prisivilioti galima su daržo skanėstais – morkomis.
Virginija LAPIENĖ
