Jaunimo politikai Lietuvoje – 25: nebūtinai žino, ką renka

Jaunimo politikos įgyvendinimo Lietuvoje 25-mečio proga Klaipėdos regione vyko festivalis „JAUni25“. Organizatoriai išskiria tokių renginių svarbą, o politinį aktyvumą skatinančių organizacijų nariai tvirtina – jauniems žmonėms neretai trūksta sąmoningumo, renkantis, už ką balsuoti.

Tokių renginių svarba

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“ kartu su Jaunimo reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija liepos 8- 9 dienomis surengė politikos festivalį „JAUni25“. Tai dalis projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“. Pirmąją dieną vyko oficialioji dalis – diskusijos su Lietuvos ir užsienio atstovais, antrąją dieną – stovykla Drevernoje, o trečiąją – 25 km žygis, skirtas Jaunimo politikos 25-ių metų sukakčiai.

Klaipėdos „Apskritojo stalo“ pirmininkas Laurynas Gečius teigia, kad tokie festivaliai skatina jaunus žmones domėtis ne tik jaunimo, bet ir „tikrąja“ politika. „Tokie renginiai vyksta, kad sužinotume naujų idėjų, naujų tyrimų rezultatus, kviečiamos organizacijos nuo „Žinau, ką renku“ iki tarptautinio lygmens, pavyzdžiui, pranešimais dalinosi svečiai iš Lenkijos, Portugalijos, bei dalinamasi gerąja patirtimi“, – sako L. Gečius.

Kodėl renkame Gražulį

Antrąją festivalio dieną Drevernoje apie tai, kaip kalbėti apie politinį sąmoningumą su jaunais žmonėmis, pranešimą surengė Donatas Bučelis ir gargždiškis Haroldas Žalūda, Jaunimo politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ atstovai. „Turėjome progą papasakoti apie savo tinklą, susipažinti su jaunimu iš įvairių savivaldybių, su jų realijomis“, – „Bangai“ sako Haroldas.

Vaikinai mėgino parengti savotišką įvadą į politikos kelią ir rinkimų sistemą jaunam žmogui. O siekdami paskatinti diskusijas apie tai, kodėl kartais išsirenkame tam tikrus politikus, jie pristatė ir edukacinę priemonę – „tobulo kandidato CV“. „Žmonės susiskirsto į grupes, patys kuriasi savo tobulus kandidatus, o vėliau vyksta debatai tarp jų sukurtų personažų. Po to – balsavimas ir refleksija, kokios savybės patraukia pasirinkti vieną ar kitą kandidatą“, – pasakoja Donatas.

Haroldas, kaip Klaipėdos rajono gyventojas, turi nuomonę ir apie tai, kodėl vis į Seimą išrenkami tokie „seni vilkai“ kaip Petras Gražulis. Vaikino įsitikinimu, gyventojus paperka šio politiko agitacijos ir gebėjimas „plauti smegenis“. Be to, mažas jaunų žmonių aktyvumas rajone balsuojant taip pat prisideda prie to, kad dešimtmečiais parlamente – tie patys veidai. „Tas P. Gražulio važiavimas per miestus, su vėliavomis, su viskuo – tai galbūt ir atkreipia dėmesį“, – komentuoja „Žinau, ką renku“ narys.

Gargždų jaunimas vis aktyvesnis

Haroldo manymu, jaunimas Gargžduose politika pradeda domėtis gan vėlai, tačiau, nepaisant to, vis daugiau įsitraukiama į diskusijas apie tai, kas vyksta savivaldos lygmenyje. „Pavyzdžiui, „Vaivorykštės“ gimnazijoje mes nelabai kalbėdavome tokiomis temomis, nebent istorijos pamokose. Bet rengdamas Gargždų vienmandatės rinkimų apygardos debatus spalio mėnesį pastebėjau, kad vis daugiau jaunų žmonių pradeda domėtis vietos realijomis ir politikais. Tai puikus pamatas kurti apsišvietusią, brandžią valstybę“, – teigia vaikinas. Jis – vienas iš dviejų savo mokyklos abiturientų, studijuosiančių politikos mokslus Vilniaus universitete.

Donatui ypač po festivalio Gargždų jaunimas taip pat sudarė aktyvaus ir pilietiško įspūdį. „Yra savivaldybių, kur trūksta, pavyzdžiui, politinių organizacijų savanorių, tačiau iš Gargždų turime daug žmonių, norinčių įsitraukti į mūsų veiklą“, – sako „Žinau, ką renku“ atstovas.

Ir kritiški, ir naivūs

Gegužę Klaipėdos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad uostamiesčio jaunimas nepakankamai domisi rinkimais ir vis mažiau politiškai raštingas. Visgi bendras jaunų žmonių aktyvumas Lietuvoje kyla. Tačiau „JAUni25“ pranešėjai pripažįsta – pirmuosius kartus balsuojantys ne visada suvokia, ką renka, mat mąsto paviršutiniškai ir nekritiškai. Be to, kartais įtakos turi ir tam tikras socialinis spaudimas turėti vienas politines pažiūras, o ne kitas. „Visada yra dvi stovyklos – vieni tikrai žino, ką renka, kiti abejoja ir yra paveikiami aplinkinių nuomonės. Tačiau, pavyzdžiui, Gargžduose mes esame liberalūs vieni kitų atžvilgiu ir neteisiame žmonių pagal pažiūras“, – teigia Haroldas.

Donatas mano, kad augant jaunų rinkėjų skaičiams ir susidomėjimui politika, auga ir sąmoningumo lygis. „Manau, tą atsakomybę jie jaučia. Ypač prisideda ir tai, kad jaunimo organizacijos vis kelia kandidatavimo į Seimą nuo 21 m. klausimą“, – pabrėžia D. Bučelis.

Su jaunimo aktyvumo kylimu susijęs ir Laisvės partijos, kuri išsiskyrė ryškia socialinių tinklų komunikacija ir į Seimą atvedė naujų veidų, fenomenas. Jį komentuodamas H. Žalūda sako, kad jaunimu gan lengva manipuliuoti, ypač prieš rinkimus internete. Visgi jis prisipažįsta, esąs vienas tų, kurį iš dalies papirko partijos jaunatviška energija. „Norėjosi, kad būtų naujų žmonių Seime. Bet, aišku, vieni į jų komunikaciją atsižvelgs kritiškiau, kiti galbūt dėl vieno jų rožinio vaizdo įrašo bus lengvai papirkti“, – mąsto gargždiškis.

Įsitraukimas į veiklas – dėl statuso?

Politiškai aktyvus, visur dalyvaujantis jaunimas tarsi tampa savotiška nauja mada, ypač didmiesčiuose. Visgi kartais jaunų žmonių įsitraukimas į įvairias veiklas siejamas su siekiu gauti tam tikrą socialinį statusą ar tiesiog noru „fainai“ praleisti laiką su bendraamžiais. Plungiškis Eimantas Reliuga, ėjęs nepriklausomos rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ regiono vadovo pareigas, šių metų „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ konkurso finalininkas, teigia, kad tai nėra nei tiesa, nei mitas. „Kai kurie ateina dėl statuso, bet išeina tikrai ne dėl jo, nes pamatę, kiek gali prisidėti, gauti patirties, tęsia savo veiklą ne dėl to, kad galėtų pasipuikuoti. Tai yra investicija į ateitį“, – įsitikinęs nuo 14 m. įsitraukęs į savanoriškas iniciatyvas Eimantas.

Panašios nuomonės – ir festivalyje kalbėjęs D. Bučelis. „Tas aktyvumas, kuris iš pradžių gali pasirodyti kaip paviršutiniškas, vėliau tampa labai reikšmingas, – įsitikinęs Donatas. – Jaunimo organizacijos nėra vien tiktai savo statuso parodymui, nėra tik skirtos parodyti, kiek aš daug veikiu. Tai yra apie tavo pažiūras, kokias visuomenės problemas norėtum spręsti, taip pat ir savo bendruomenės atradimas.“

Pradžia – vietos valdžia

Visgi, nepaisant tokių organizacijų populiarėjimo, E. Reliuga mano, kad tai laiko klausimas, kada pritrūksime norinčių politikoje dalyvauti jaunų žmonių, ypač iš Klaipėdos regiono. „Kiek teko rengti mokymus ir klausti, ar planuoja siekti politinės karjeros, didelei daliai universitetų ar kolegijų studentų tai neįdomu, jie ten eiti nenori. Vilniuje gal šiek tiek kitaip, gal kiek kitoks ten požiūris“, – teigia Eimantas.

Vienas iš būdų paskatinti jaunimą domėtis politika – vis garsiau siūloma idėja savivaldybių rinkimuose balsavimo amžių sumažinti iki 16-os. Nors, anot pašnekovų, tokių metų jaunuoliams rinkti merą, savivaldybių tarybas gali būti per sunku, tai galėtų būti paskata tapti politiškai sąmoningesniam ir aktyvesniam. „Pradėjus nuo vietos valdžios, kas vyksta būtent tavo krašte, vėliau tai būtų tarsi įvadas į Seimo rinkimus“, – sako gargždiškis H. Žalūda.

Birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė LR Konstitucijos 56 straipsnio pataisai, kuria siūloma sumažinti kandidatuojančiųjų į Seimą amžiaus ribą nuo 25 iki 21 metų. Konstitucija šiuo metu nurodo, kad kandidatas privalo būti ne jaunesnis negu 25-erių metų. Europos Sąjungoje Lietuva – viena iš vos kelių valstybių, taikančių tokią aukštą amžiaus kartelę patekti į parlamentą.

Deividas KUBIKIS
Virgilijaus SKUODO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių