Klaipėdos miesto naujųjų kapinių paieškos įbaugina bendruomenes
Klaipėdos miesto naujųjų kapinių vietos paieškos nerimą sėja rajono vietos bendruomenėse. Uostamiesčio valdžia prieš kelerius metus dėmesį kreipė ir į Kretingos, ir į Klaipėdos rajonus, kuriuose galimai įsikurtų naujos miesto kapinės. Tačiau prieš dvejus metus iš 11 teritorijų buvo atrinktos trys potencialios teritorijos kapinėms būtent Klaipėdos rajone.
Pastaruoju metu pasklido kalbos, kad vertinamas dar vienas variantas – privatus 110 ha sklypas šalia Kopūstų kaimo. Aplinkiniai gyventojai praėjusią savaitę prie rajono Savivaldybės jau suskubo surengti piketą, ketina mitinguoti ir prie Klaipėdos miesto savivaldybės, nors jokių Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių oficialių susitarimų dar ir nėra.
12 variantas – Kopūstų kaime
Veikiančiose Klaipėdos miesto kapinėse sparčiai mažėjant plotams, jų pakaks gal tik artimiausiems ketveriems metams. Viliamasi, kad naujosios kapinės galėtų pradėti funkcionuoti nuo 2028 m. Priešistorija byloja, kad Klaipėdos savivaldybė 2017 metais užsakė Klaipėdos miesto kapinių plėtros galimybių studiją. Tuomet UAB „Urbanistika“ parengtoje studijoje buvo akcentuojama, kad jau 2022 metais pagrindinės Klaipėdos kapinės Lėbartuose gali būti užpildytos ir kiltų problema dėl laidojimo. Nuo 2018 m. galimybių studijos rengėjai iš 11 vertintų teritorijų buvo apsistoję prie trijų potencialių vietų Klaipėdos rajone – Glaudėnų, Vitinių arba Vytaučių kaimuose, kur būtų galima įrengti naujas uostamiesčio kapines. Pastaruoju metu jau ketvirtuoju bandymu atsirado dvyliktas variantas – teritorija Kopūstų kaime, kuri ribojasi su Peskojais ir Palangos plentu. „Vakarų ekspreso“ neoficialiomis žiniomis, 110 ha sklypą pasiūlė JAV gyvenantis savininkas, kuris esą tikisi gauti per 5 milijonus eurų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jokių sprendimų dėl būsimos kapinių vietos dar nėra priimta. Anot jo, pirmiausia savo žodį turi tarti ekspertai.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, kapinių Kopūstų kaime variantas atsirado po to, kai žemę šiam tikslui pasiūlė pats savininkas. Pradžioje jis kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kuri klausimą peradresavo Klaipėdos miestui.
Rajono Savivaldybė: atstovauti gyventojų interesams
„Klaipėdos rajono savivaldybė miestui nėra siūliusi nė vienos vietos rajone. Savivaldybė Klaipėdai yra persiuntusi tik vieno privataus asmens pasiūlymą įsigyti jo turimą žemę netoli esančio Kopūstų kaimo“, – „Bangai“ praėjusią savaitę komentavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.
„Klaipėdos rajono savivaldybės taryba jokių sprendimų nei dėl kapinių steigimo, nei tuo labiau dėl konkrečios vietos – nėra priėmusi. Prieš porą metų Tarybai buvo pristatyta tik galimybių studija – viena iš daugelio tarpinių stotelių, paliekanti daugybę laiko išsamioms diskusijoms su gyventojais. Turime nepamiršti, kad studija yra tik vizija popieriuje, kuri realybe gali niekada ir nevirsti. Puikiai suprantame gyventojų nerimą ir Savivaldybės pagrindinis tikslas – atstovauti gyventojų interesams. Todėl dar kartą pabrėžiame, kad nėra priimta jokio konkretaus sprendimo dėl jokios konkrečios vietos. Iki to laukia dar daug diskusijų, kuriose visuomet bus paisoma būtent mūsų rajono gyventojų interesų“, – savo poziciją išsakė Klaipėdos rajono savivaldybė.
Įregistravo įstatymų pakeitimus
Praėjusią savaitę Seimo narys Mindaugas Skritulskas įregistravo Žmonių palaikų laidojimo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų pakeitimų projektus.
Įstatymų projektais siekiama diferencijuoti kapinių teritorijos sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto dydžio. Šiuo metu nustatytas 100 m sanitarinės apsaugos dydis kapinių teritorijai, nepriklausomai nuo kapinių ploto dydžio, didžiausias leidžiamas kapinių plotas – 40 ha. Siūloma nustatyti, kad kapinėms, kurių teritorija iki 10 ha, sanitarinės apsaugos dydis būtų 100 m, o kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 10 ha, bet ne didesnė kaip 20 ha, sanitarinės apsaugos dydis būtų 200 m; kapinėms, kurių teritorija didesnė kaip 20 ha, bet ne didesnė kaip 40 ha, sanitarinės apsaugos zona būtų 300 m.
M. Skritulsko teigimu, absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių kapinių yra iki 10 ha, tad jų plėtros naujas reglamentavimas nepaveiktų, tačiau jis turėtų reikšmės naujų, ypač didelių, iki 40 ha, kapinių steigimui šalia priemiesčių gyvenviečių, kurios dažnu atveju būtų panašaus dydžio kaip gyvenamieji kvartalai. Tokios sunkiai akimis aprėpiamos kapinės prieš gyventojų langus turi ne tik fizikinę, bet ir psichosocialinę reikšmę. Todėl jų atsiradimas greta gyvenamųjų namų mažina gyvenamosios vietovės patrauklumą, jos vertę. Atitinkamai tokių didelių kapinių steigimas šalia gyvenamųjų namų kelia gyventojų nepasitenkinimą.
Pažymėtina, kad anksčiau visoms kapinėms, kurios gyventojams daro ne tik psichologinę įtaką, bet kelia ir fizikinę taršą, galiojo 300 m sanitarinės apsaugos zona.
„Bangos“ inf.
