176 sklypų savininkams siūloma apsispręsti
Gargždiškiai pyko išgirdę mero verdiktą, kad darbai 176 sklypų kvartale prasidės tik tuomet, jei gyventojai prisidės 600 tūkst. eurų.
Antradienio vakarą Gargždų kultūros centre susirinko arti 100 miesto neįrengto 176 sklypų kvartalo savininkų bei rajono valdžios, suinteresuotų įmonių atstovų. Pagrindinis klausimas kybo vis tas pats – kaip greičiau įrengti būtiną infrastruktūrą, kad žmonėms čia būtų galima statytis gyvenamuosius namus. Šios galimybės gargždiškiai laukia jau keliolika metų.
Prisidėti po 4 tūkst. eurų
Į akistatą su toli gražu nelinksmai nusiteikusiais gyventojais stojo rajono meras Vaclovas Dačkauskas ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. Pasak mero, žvyruoto kelio ir būtinos lietaus kanalizacijos įrengimas šiame kvartale – labai brangi investicija, siekianti 1,2 mln. eurų. Tai patvirtino ir įmonės „Klaipėdos vanduo“ atstovas, kuris paaiškino, jog kvartale reikėtų nutiesti apie 8 km tinklų bei įrengti siurblinę.
„Tam prireiktų apie 800 tūkst. eurų, o įmonė tokių pinigų neturi. Tačiau jei rajono Savivaldybė, kuri yra viena iš įmonės akcininkių, nuspręstų, kad tai yra jos prioritetinis projektas, tada ieškotume galimybių gauti ES lėšų. O dabar nėra jokių šansų nei šiais, nei ateinančiais metais, nes rajone vykdome daug projektų tuose kvartaluose, kur jau gyvena žmonės, ir tinklų laukia ne vienerius metus“, – kalbėjo vandentvarkininkų atstovas. Meras V. Dačkauskas aiškiai išdėstė Savivaldybės poziciją – gyventojai privalo prisidėti prie tolimesnės infrastruktūros savo lėšomis 50 proc. projekto vertės, t. y. 600 tūkst. eurų. Elektra į šį sklypų kvartalą jau įvesta vien biudžeto lėšomis.
„Su jūsų prisidėjimu organizuotume kanalizacijos ir tinklų paklojimo darbus 2019 m. Taip pat reikia prieš tai suprojektuoti išvažiavimus iš kvartalo aplinkinėse gatvėse. Jeigu neprisidėsite savo lėšomis, infrastruktūros įrengimas nusikeltų neribotam laikui“, – sakė meras. Jis sklypų savininkams pasiūlė susikurti iniciatyvinę grupę, kuriai būtų atstovu tarp gyventojų ir valdžios, nes priešingu atveju, sudėtingus kvartalo infrastruktūros klausimus sprendžiant dideliu būriu, nelabai kas pavyks.
Pyktis – ne tuo adresu?
Sklypų savininkai rajono valdžios atstovus pilte užpylė klausimais. „Kodėl mes verčiami patys kloti vamzdžius, jei čia vandentvarkininkų biznis ir jie tinklus vėliau „pasiims“ į savo balansą?“ Į tai buvo atsakyta, jog iš lietaus kanalizacijos jokio biznio nėra, o sklypų savininkai esą reikalauja iš valdžios plyno lauko investicijų, kad su veltui įrengta infrastruktūra vėliau galėtų brangiau parduoti savo sklypus statyboms ir esą pasipelnyti. „Kaip galėjote grąžinti žmonėms nesutvarkytą žemę, mokame tiek metų mokesčius, tačiau negalime naudotis savo turtu. Kodėl mes turime prisidėti prie valdiškos gatvės tiesimo?“ – pyko moterys. Paaiškėjo, kad ne tiek jau daug žemės mokesčių šio kvartalo sklypų savininkai ir tesumoka per metus – apie 7 tūkst. eurų. „Ieškokite bendro sprendimo, kitaip nieko nebus“, – ragino žemės savininkus valdžios atstovai. Tarp jų atsirado siūlančių vis dėlto investuoti patiems, nes ne tik galės imtis statybų, bet iš tiesų brangiau parduoti. „Mano sklype jau 11 metų pamatai stovi. Taip, stačiau be leidimo. 12 arų sklypas, ko gero, dabar nė 10 tūkst. eurų nevertas. Netekęs vilties pasistatyti namą, pirkau sklypą su visomis komunikacijomis Laugaliuose už 38 tūkst. eurų ir ten atsirado mano namas. Taigi, sklypo vertė kyla pustrečio karto, dėkimės, ir gal kas nors pajudės pagaliau gyvenime“, – dėstė vienas vyriškis, tačiau jo kalba ne visiems patiko.
Šiaulių banko atstovas pasiūlė pasinaudoti galimybe individualiai gauti paskolą 5 metams, su 10 proc. palūkanomis prisidėjimui prie investicijų kvartale. Tačiau bankininko pasiūlymas taip pat buvo vos ne nušvilptas.
Konkursas teisme
Vienas iš Savivaldybės vadovų S. Karbauskas taip pat bandė įtikinti susirinkusiuosius, kad rajonui pinigai iš dangaus nebyra. Štai žvyrkelių priežiūrai ir asfaltavimui per metus visam rajonui gaunama apie 1,5 mln. eurų, o investicijos į kvartalą siekiančios ne ką mažiau – 1,2 mln. eurų.
„Biudžete nėra pinigų daugiau niekam. Seniai sukame galvas, iš kur gauti 2 mln. eurų Gargždų kultūros namų remontui. Kiekvienas turi savo lūkesčių.
Valstybė buvo įsipareigojusi įrengti žvyrkelius ir elektrą tuose sklypų kvartaluose, kurie buvo suteikti už mieste turėtą žemę. Tačiau šis įstatymas buvo panaikintas 2014 m. sausio 1 d. Mes mieste dar turime du tokius kvartalus be infrastruktūros. Nė viena Savivaldybė savo biudžeto lėšomis tokių kvartalų neįrengia, o mes pabandėme padėti – projektavimo darbai, leidimas statybai, finansavimo paieškos, paskelbtas konkursas… Džiugi žinia ta, kad kvartalo infrastruktūra išties kainuos dvigubai pigiau – kaina krito nuo 3,3 mln. eurų iki 1, 2 mln. eurų“, – sakė S. Karbauskas.
Anot jo, sutartis su rangovu bus pasirašyta, kai bus sudėlioti darbų finansavimo šaltiniai. Tačiau paskelbtą viešąjį konkursą, kuriame dalyvavo 14 pareiškėjų, dėl kelio ir lietaus vandens kanalizacijos įrengimo jau pasivijo skundų audra – dėl skolų „Sodrai“ iš „žaidimo“ išmestas paslaugų teikėjas apskundė sprendimą teisme – Klaipėdos apygardos teismas nutartį šioje byloje turėtų paskelbti šiomis dienomis.
