Judrėniškė medikė skleidžia žinią apie vaistažolių galią
Judrėniškiai gerai pažįsta savo bendruomenės slaugytoją Redą Norvaišienę ir į ją kreipiasi ne tik būtiniausios pagalbos, bet ir patarimo, kaip padėti sau žolelėmis. Nuo jaunumės svajojusi tapti medike, laisvalaikiu ji domisi vaistingaisiais augalais. Savo žiniomis ir patirtimi medikė dalijasi bendruomenės renginiuose.
Laisvalaikis – augalų pažinimui
Judrėnuose gimusi ir užaugusi bendruomenės slaugytoja R. Norvaišienė čia keliolika metų gyventojams teikia būtiniausią pagalbą. Be to, ji dirba greitojoje – yra skubios medicinos pagalbos medikė. Gydyti žmones svajojusi Reda nuo jaunumės domisi vaistingaisiais augalais, kuriems skiria savo laisvalaikį. „Išėjusi rinkti vaistažolių, aš medituoju, mėgaujuosi – užsimirštu, – prisipažino R. Norvaišienė. – Su žolelėmis elgiuosi saugiai, kad liktų jų gamtai ir žmonėms.“
Mokydamasi vidurinėje mokykloje ji lankė vaistažolininkų kursus ir tebeturi išsaugotus užrašus, kurie praverčia ir dabar. R. Norvaišienė 6 metus lanko kursus „Žolinčių akademijoje“ ir vadina save fitoterapeuto dr. Virgilijaus Skirkevičiaus mokine. „Augalų pasaulis labai platus, ir kuo toliau, tuo labiau suprantu, jog mažai apie juos žinau, – šypsojosi žoliautoja. – Stengiuosi sužinoti kuo daugiau – kasmet susipažįstu su tais stebuklingais augalais. Dėl jų važiuoju ne vieną šimtą kilometrų, kaip antai saldžialapė kulkšnė – lietuviškas ženšenis, kurį pavartojus galima padėti visoms organizmo sistemoms: valo organizmą, stiprina imunitetą.“
R. Norvaišienė 5 metus ieškojo vaistinės dirvuolės, kurią aptiko Judrėnų seniūnijos teritorijoje. Pasak jos, tai gyduolių gyduolė – žolė karalienė, detoksikuojanti kepenis, teigiamai veikianti virškinimo sistemą. „Stebuklinga žolelė – juodoji tubė, kurią žinojo ir mūsų močiutės. Ji ypač veiksminga sukarščiavus, sloguojant, kosint, svarbus jos priešuždegiminis veikimas, be to, turi sutraukiamąjį poveikį. Iš patirties žinau, kad per parą nuslopina slogą, susilpnina kosulį. Periodiškai vartojant juodosios tubės arbatą, gerėja atmintis, detoksikuojamos kepenys, teigiamai veikiama virškinimo sistema.“
Stebuklingas žolelių poveikis
R. Norvaišienė įsitikinusi, kad pomėgis žoliauti užkoduotas genuose – iš giminės ji viena tuo susidomėjusi. „Mano močiutė buvo žolininkė – gydė „rožę“ (ūmi odos infekcinė liga). Ir man padiktavo receptą, bet aš nesiryžtu“, – prisipažino medikė.
Giliau susidomėti vaistingaisiais augalais R. Norvaišienę pastūmėjo pačios sveikatos bėdos. Pasak jos, žolelėmis galime sau padėti stiprindamiesi jų biologiškai aktyviomis medžiagomis. Jos saugios, neturi šalutinio poveikio kaip medikamentai. Tačiau reikia kantrybės, noro, žinių ir, siekiant sau padėti, tai reikia daryti nuosekliai.
„Visada namuose turėjau apie 20 rūšių vaistažolių, kurių griebdavausi sunegalavusi, – prisipažino ji. – Bet anksčiau beveik nebuvo informacijos apie jas. Teko lankytis pas žolininkę, bet ji tik supildavo paruoštą gydomąją arbatą – recepto neatskleisdavo. Žinojome tik apie atskiras vaistažoles, o jų mišinius gaubė paslaptis. Dabar daug žinių pasisemiu „Žolinčių akademijoje“ klausydamasi paskaitų. Man tai labai įdomu ir patinka. Aš noriu padėti ne tik sau, bet ir kitiems.“ Judrėniškiai dažnai klausia patarimo, kaip sau padėti vaistažolėmis. Reda džiaugiasi, kad, pagerėjus sveikatai, žmonės grįžta ir dėkoja. R. Norvaišienė savo žiniomis ir patirtimi su kitais dalijasi Judrėnų bendruomenės renginiuose, negaili patarimų. „Stengiuosi akcentuoti vaistinių augalų naudą, kad juos reikia vartoti imuniteto stiprinimui ir kad nesirgtume, – kalbėjo medikė. – Vaistažolės turi biologiškai aktyvių, organizmui naudingų medžiagų, padedančių išvalyti toksinus, kurie kaupdamiesi mūsų organizme sukelia lėtines ligas. Ta pati vaistažolė ir detoksikuoja, ir veikia priešuždegimiškai, kaip antai siauralapis gaurometis, bergenija.“
R. Norvaišienė atskleidė, anot jos, stebuklingą mišinį sergantiems cukriniu diabetu. „Jo sudėtyje – vynuogių, žemuogių lapai ir rozmarinas (šį galima keisti raudonėliu). Mišinys padeda sintetinti glikogeną, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje“, – kalbėjo ji.
Gamina hidrolatus
Savo paskaitose R. Norvaišienė pataria, kaip vartoti vaistažoles: „Yra taisyklės: profilaktiškai ar gydymo tikslais vieną žolelę gerti 9 dienas, o mišinius – 21 dieną. Po 9 dienų keisti kita žolele arba daryti 9 dienų pertrauką. Po 21 dienos gerti kitą mišinį arba 21 dienos pertrauka. Yra išimčių sergant onkologine liga.“
Ji priminė, jog surinktos vaistažolės geriausiai veikia vienus metus, bet galima vartoti ir dvejus. Vaistingųjų augalų šaknys poveikį turi dvejus metus.
„Judrėnų seniūnijoje – švari gamta: aplinkui miškai, toli nuo magistralinių kelių, nėra gamyklų. Čia randu to gėrio, kuris gali padėti mūsų organizmui, – sakė R. Norvaišienė. – O tai, ko nerandu gamtoje, užsiauginu savo sodyboje.“ Ji užsiaugina kelias lysves pluoštinių kanapių. Pasak medikės, jauni lapeliai palankūs kraujo sudėčiai gerinti, stiprina imunitetą, gerina miegą. „Brandžių kanapių lapai renkami rugpjūčio pabaigoje. Juose yra susikaupusių kanabinoidinių medžiagų, kurios gali malšinti lėtinį skausmą, padeda užmigti. Be to, stiprina širdies veiklą, gerai veikia virškinimą. Ši arbata vartojama su šaukšteliu sviesto ar grietinėlės. Vartojantieji šią arbatą jaučia stiprinamąjį poveikį“, – atskleidė R. Norvaišienė.
Jos darže taip pat auga citrinžolė, čiobreliai, raudonėliai, melisos, įvairios mėtos.
R. Norvaišienė šiemet pradėjo gaminti hidrolatus (augalų destiliavimo procese gaunamas produktas, kupinas jų medžiagų) iš įvairiausių augalų – dilgėlių, jonažolių, šalavijų, levandų ir kitų. „Hidrolatus galima naudoti kaip veido, plaukų gaiviklį. Tai gali būti puiki antiseptinė priemonė gerklei“, – sakė pašnekovė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
