Veiviržėniškį žadina gaidžiai

Veiviržėnų miestelio gyventojų sodybose rasi dedeklių vištų, veiviržėniškius rytais žadina gaidžių giedojimas, o Stulpinų šeimą – net 25 egzotiški kakariekoriai. Jų šeimininkas iš balso beveik atskiria, kurios tai veislės.

Dainius Stulpinas dešimtmetį puoselėja dekoratyvinių vištų kolekciją, kai tik čia su šeima atsikraustė iš uostamiesčio. „Gyvendamas kaime, turėdamas sklypą, negalėjau kiaušinius pirkti parduotuvėje, – juokaudamas prisipažinoVeižiržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokytojas D. Stulpinas. – Įsigijau dedeklių ir mėsinių vištų, bet pastarųjų vėliau atsisakiau.“
Buvęs klaipėdiškis susidomėjo egzotiškomis vištomis ir šios jį taip sužavėjo, kad sodyboje atsirado net keliolika retų veislių įspūdingų plunksnuočių. Dėslumu jos nepasižymi, bet koks grožis! Jų charakteriai skirtingi – taikūs ir karingi paukščiai. „Įdomu stebėti paukščių gyvenimą“, – šypsojosi Dainius. Jis negali pasakyti, kiek dabar turi šių plunksnuočių, bet su žąsimis, antimis ir kalakutais būtų daugiau nei šešios dešimtys. Daugiausia egzotiškų veislių vištų, suskaičiavo 25 gaidžius. Šių kakariekavimas skiriasi. Kochinkinų veislės gaidžiai gieda labai tiksliai – tą pačią valandą ryte.
Per dešimtmetį šioje sodyboje keitėsi vištų veislės – vienų nebeliko, atsirado kitos. Pavyzdžiui, anksčiau augino faverolių veislės vištas, kurių išvaizda labai įspūdinga: vešli barzda jas puošė.
„Gražiausios lefleš veislės vištos, gaidžio skiauterė – su dviem rageliais“, – sakė egzotiškų paukščių mėgėjas. Dabar jis grožisi Ayam Cemani, iš Indonezijos kilusiomis vištomis. Jų juodos ne tik plunksnos, bet ir skiauterė, oda, mėsa ir net kaulai, vidaus organai, tik kiaušiniai balti. Dėl neįprastos išvaizdos šių kilmės šalyje buvo manyta, kad jos turi mistinių galių, todėl paukščiai buvo aukojami ir naudojami įvairių ritualų metu. Beje, Ayam Cemani veislės višta per metus sudeda apie 100 kiaušinių. D. Stulpino kolekcijoje yra australorpų – dėslių dedeklių. Dainius yra aptikęs žinutę, kad šios veislės višta per metus yra sudėjusi 360 kiaušinių. Mažųjų veislių vištaičių, pavyzdžiui, kochinkinų kiaušinukai nedideli. Jo kolekcijoje yra feniksų, araukanų, Mecheleno vištų, didžiųjų patarškų ir kitų. Pastarųjų kiaušinių lukštai tokie kieti, kad galima net lėkštę sudaužyti. „Europinėje rinkoje veislei skirti jų kiaušiniai labai brangūs, nes deda itin mažai“, – sakė pašnekovas.
Šioje paukščių karalystėje – tolerancija: sutaria vištos, žąsys, antys ir kalakutai. Dainius pasakojo priglaudęs be poros likusį antiną, panašiai atsirado ir žąsinas. Paukščiai čia gyvena tiek, kiek jiems atseikėja gamta – toks humaniškas paukščių mėgėjo santykis su savo augintiniais plunksnuočiais.
D. Stulpinas neskaičiuoja nei išlaidų, nei naudos. Jis lesina savo augintinius paukščius natūraliu pašaru – perka saulėgrąžas, kukurūzus, kviečius, avižas. Vakare jų gūžiai būna pilni, vadinasi, laimingi.
Jis perina viščiukus inkubatoriuje, bet nepraleidžia progos ir perekšlę pasodinti ant kiaušinių. Tačiau kartais „įkarštis“ išblėsta ir ji pabėga iš gūžtos, neatlikusi savo pareigos.
Beje, dešimtis veislei skirtų dekoratyvinių vištų kiaušinių kainuoja 6 eurus, o viščiukas – nuo 5 iki 20 eurų. Dainius prisipažino, kad dažnai kiaušinius dovanoja, bet ir pats jų gauna.
D. Stulpinas grožisi ir laukiniais paukščiais – šį pavasarį su mokiniais sumeistravo 50 inkilų, kurių dalį pritvirtino Veiviržėnų slėnyje, kitus perdavė girininkijai.

Virginija LAPIENĖ