Daupariškio palaimingi pasivažinėjimai dviračiu
Dauparų kaimo senbuvis Vladas Dromantas šiemet savo moderniu hibridiniu dviračiu jau nuriedėjo apie 350 kilometrų, nors pavasaris nelepino palankiais orais. Per dieną numinti apie 20 kilometrų jam visai nesunku. „Palaima dviračiu riedėti žvalgantis, kas dedasi aplinkui“, – kalbėjo senjoras.
Pernai V. Dromanto pasivažinėjimai pamėgtais maršrutais tęsėsi iki vėlyvo rudens, o šį pavasarį teko palūkėti palankaus oro – tai vėjai, tai lietūs vis trukdė. Sezoną pradėjo prieš Velykas, kai sėdęs ant dviračio riedėjo apžiūrėdamas savo gyvenvietę, kurioje prabėgo didžioji gyvenimo dalis.
Praėjusiais metais jis nuriedėjo 5 tūkst. km, ir tai į devintą dešimtmetį įkopusiam daupariškiui nebuvo iššūkis. „Galėjau ir daugiau, bet atsirasdavo visokių trukdžių, kaip antai nuvažiavus kelis kilometrus tekdavo grįžti namo, nes užsukdavo svečių. Plati giminė – vasarą važiuodami į pajūrį nepraleidžia progos aplankyti“, – atskleidė pašnekovas.
Jis turi kelis pamėgtus maršrutus, bet ne visada žino, kuriuo pasuks. Kartais Vladas iš savo namų Smiltelės gatvėje rieda Klaipėdos mini zoologijos sodo link Jonušų kaime. „Nuvažiuoju iki degalinės, grįžęs pasuku asfaltuotu keliu į naują gyvenvietę. Ir tas maršrutas – 12 km, bet mažai, – šypsojosi V. Dromantas. – Kitas kelias – į Smilgynus, riedu plentu, bet darbo dienomis čia labai intensyvus automobilių eismas – tik savaitgaliais ištuštėja.“
Trečias maršrutas, kurį senjoras dažniausiai renkasi, – pėsčiųjų, tuo pačiu ir dviratininkų takas, iš Dauparų vedantis į Gargždus. Juo saugiausia minti dviratį, nes, pasirinkęs kitus maršrutus, rieda važiuojamąja kelio dalimi, o tai rizikinga. Visgi šis pėsčiųjų takas nėra patogus – trukdo jo viduryje iškilnoti gūbriai. „Prieš kelerius metus suremontuotas, tačiau projektuotojas neatsižvelgė, kad šalia auga medžiai, kurių šaknys iškilnojo asfaltą, – apgailestavo V. Dromantas. – Anksčiau dviračių taku nuo Laugalių važiuodavau į Dovilus, bet dabar jis toks prastas, kad neįmanoma važiuoti.“ Dviračių tako nėra ir Dauparuose, bet darbo dienomis čia mažas eismas, tik savaitgalį suintensyvėja. Pašnekovas prisiminė valdžios pažadą įrengti dviračių taką iki Klaipėdos.
„Man pramoga riedėti dviračiu savo pamėgtais maršrutais ir stebėti gamtą. Anksčiau eidavau medžioti – tada mano sielai užteko gamtos“, – patikino daupariškis.
Jaunystėje, kai V. Dromantas buvo paskirtas į Dauparus vadovauti ūkiui, dviratis buvo svarbi susisiekimo priemonė. Jį mindamas apžiūrėdavo savo valdas, o išėjęs į pensiją mynė pedalus savo malonumui ir sveikatai stiprinti.
Prieš 3 metus dukra Gintarė jam padovanojo šiuolaikišką, hibridinį dviratį. „Kai pavargstu minti, įjungiu elektrinę pavarą, ir šis rieda pats, – dėstė senjoras. – Be to, per šio dviračio veidrodėlį matau galinį vaizdą – saugiau.“ Šiuo dviračiu jis nuriedėjo 15 tūkst. km.
V. Dromantas neturi bendraminčių – važinėjasi vienas, anksčiau žmona Regina mindavo dviratį, bet ne tokius atstumus, kaip vyras. „Pas ją kartais į svečius atrieda kaimynė. Matau kaime bėgiojančias moteris ar vaikštančias su šiaurietiškomis lazdomis, bet dviratininkų nesusitinku“, – sakė senjoras.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
