Ūkininkų sodybose puotauja vilkai
Vasaros pradžioje Endriejavo seniūnijoje pradėję siautėti vilkai pastarosiomis savaitėmis pridarė didelės žalos. Vienas ūkininkas prarado 10 avių. Į rajono Savivaldybę dėl plėšrūnų siautėjimo kreipėsi ir kitų seniūnijų gyventojai, prašydami atlyginti žalą. Pernai nuo vilkų nukentėjusiems gyventojams išmokėta 40 tūkst. litų.
Prapuolė banda
Pasak Endriejavo seniūnijos seniūnės Laimutės Šunokienės, prieš mėnesį Stančaičių kaime vilkai papjovė ožką, sudraskė 2 avis. Tuo pačiu metu Rudgalviuose plėšrūnai papjovė 2 veršelius. Šią savaitę panaši bėda nutiko Pyktiškės kaimo gyventojams, nusipirkusiems karvę su veršeliu. Rytą rado jį papjautą. O šią savaitę Rudgalviuose pasigesta 10 avių. „Kaimo žmonės bijo laikyti gyvulius ganyklose. Kas gali, parsiveda prie namų“, – pasakojo seniūnė.
Šį savaitgalį rudgalviškis Laimis Grudzinskas savo laukuose rado negyvą avį. „Gulėjo išpampusi, žarnos ištampytos. Maniau, kad susirgusi nugaišo ir laukiniai žvėrys apdraskė“, – kalbėjo ūkininkas.
„Pernai rajono Savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad padidintų vilkų medžioklės limitą: Klaipėdos apskrityje leista sumedžioti tik du. Tačiau atsakymas vilties nesuteikė: plėšrūnai gamtoje reikalingi. Teigiama, jog mūsų šalyje yra apie 250 vilkų, bet tiksliai jų suskaičiuoti neįmanoma. Lietuvoje pasirodė šakalai – nauja plėšrūnų rūšis. Šiuos galima šaudyti visus metus“, – kalbėjo rajono ekologas R. Alšauskas.
Jis laikė 33 avis. Tądien suskaičiavęs, pastebėjo, kad 4 trūksta. Tačiau nekreipė dėmesio. Šio antradienio rytą pamatė, jog netoli sodybos esančioje ganykloje, kur ganėsi avys, nutrauktas elektrinis piemuo. Šios buvo subėgusios į tvartą. Ūkininkas stebėjosi, kodėl vasarą gyvuliai spietėsi patalpoje. „Negalėjau išvaryti“, – pasakojo rudgalviškis. Tąkart avių neskaičiavo – išskubėjo į darbą, o pavakare grįžęs nuščiuvo: bandoje buvo 21 avis. Už 20 metrų nuo namų išvydęs negyvą išdraskyta krūtine avį, ūkininkas neabejojo: vilkų eibės. Prie vištidės pamatė kitą, kruvina pakakle, bet gyvą, o trečiajai buvo sužalota koja.
Jei galėtų, nušautų
Savo valdas – 10 hektarų
L. Grudzinskas aptvėręs apie metro aukščio tankia tvora. „Apžiūrėjau visur, bet nesupratau, kaip žvėrys galėjo patekti?“, – stebėjosi pašnekovas. Per keliolika ūkininkavimo metų taip nėra nutikę. Tačiau jis prisipažino, jog anksčiau avis saugojo rūpestingiau: rugpjūčio vakarais sugindavęs į tvartą.
Ūkininkas pasakojo, jog vilkai pagriebę ėriavedes, sveriančias 60–80 kg. Taigi 2 avis papjovė, tiek pat sužalojo, o 8 nežinia kur prapuolusios.
L. Grudzinsko skaičiavimu, žala – 1 500 eurų. Ūkininkas pasakojo, jog vasaros pradžioje kaimyno kieme pririšta avis naktį buvo papjauta ir nutempta už poros šimtų metrų nuo namų. O šią savaitę sužinojo, kad papjovė 4 judrėniškio avis.
L. Grudzinskas – medžiotojas, tačiau vilko nėra nušovęs. „Dabar mielai nudėčiau“, – neslėpė jis.
Ūkininkas kreipėsi į veterinarijos gydytoją, kad parašytų aktą apie sudraskytas ir nugaišusias avis.
Nukentėjusiems – dalinė kompensacija
Rajono ekologo Remigijaus Alšausko teigimu, intensyviau puolami naminiai gyvūnai rugpjūtį, kai vilkai moko jauniklius medžioti. Šiemet rajono Savivaldybėje užregistruoti 3 gyventojų pareiškimai dėl vilkų padarytos žalos: Judrėnuose papjovė jautį, Rudgalviuose – telyčaitę, Mataičiuose – jautuką. Šią savaitę kreipėsi kretingališkis, jog vilkai papjovė 4 avis ir apdraskė kelias ožkas. „Gyventojai, nukentėję nuo medžiojamųjų gyvūnų (vilkų), kreipiasi į rajono Savivaldybę dėl dalinio žalos kompensavimo. Su prašymu reikia pateikti veterinarijos gydytojo pažymą apie sudraskytą naminį gyvūną – avį, ožką, veršį, jautį. Už dingusius nėra kompensuojama. Gyvulius reikia saugoti“, – akcentavo R. Alšauskas.
Pernai dėl vilkų patyrusiems žalą naminių gyvūnų augintojams iš rajono Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos išmokėta 40 tūkst. Lt. Tai dalinė kompensacija, kuri pirmą kartą pradėta mokėti praėjusiais metais.
