Kad nesunyktų unikalus Priekulės senamiestis

Klaipėdos g. 13 gyvenamojo namo, architektūros paminklo, puošybos elementai trupa ir krenta.

Antrą šimtmetį skaičiuojančių unikalios architektūros Priekulės senamiesčio pastatų ateitis kelia nerimą: norint juos išsaugoti, reikia renovuoti. Tačiau privačių daugiabučių namų gyventojai nepajėgūs jų sutvarkyti. Po seniūnės kreipimosi į rajono valdžią Priekulės miesto istorinio centro nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planui rengti skirta lėšų.

Ragina bendrai veiklai

Priekulėje, Klaipėdos g. 10, būstą įsigijusi Jūratė Mierkienė greitai suvokė, jog senamiesčio reliktą – daugiabutį gyvenamąjį namą – reikia renovuoti. Ją nustebino, jog dalis namo fasado atnaujinta taip, kaip sugalvojo ten esančių patalpų savininkas. O jeigu taip savivaliautų visi, kas liktų iš šio bei kitų unikalių pastatų senamiestyje?

J. Mierkienės ir kaimynės Linos Kapkovos iniciatyva praėjusį rudenį buvo sudaryta šio namo gyventojų jungtinės veiklos sutartis. „Kad nereikėtų mokėti administratoriui, kad galėtume patys tvarkytis“, – kalbėjo J. Mierkienė, kurią šio namo gyventojai įgaliojo atstovauti jų interesams. Menininkė neslėpė, jog tai nelengvos pareigos. „Tariamės su seniūne Daiva Bliūdžiuviene, konsultuojamės su kitais specialistais, – sakė pašnekovė. – Nusprendėme namo atnaujinimo darbus pradėti ne nuo fasado.“

Balandžio 19 d. šio namo gyventojai kviečiami į susirinkimą tartis dėl stogo dangos keitimo. „Verkiant reikia tai daryti, nes šiferio lakštai byra, per skyles varva – lyjant statomi kibirai, – pasakojo J. Mierkienė. – O jeigu kiltų audra, smarkus vėjas nukeltų stogą. Tačiau norint jį pakeisti, reikalingas visų būstų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.“

J. Mierkienė kalbėjo, jog antrajame aukšte virš jos buto esančio būsto šeimininkės nėra mačiusi, nors gyvena ketvirtus metus. Apgailėtinai atrodo langų stikluose atsiradusios kiaurymės, keliančios liūdnas mintis apie pastato nykimą. Ilgai nesisekė pasikalbėti su būsto šeimininke, tačiau neseniai ji nudžiugino Jūratę savo skambučiu. „Iš Švedijos paskambinusi kaimynė pažadėjo prisidėti prie visų namo tvarkymo ir priežiūros darbų“, – džiaugėsi ji.

Trūksta supratimo

Tačiau problemėlių yra. Pasak J. Mierkienės, viena šeima gyvena vyro sesers bute – ne savininkas negali pasirašyti dokumentuose. Kitas gyventojas įsikūręs mirusios mamos būste, bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkęs.

Šiame daugiabutyje yra 15 butų ir dvi negyvenamos patalpos. „Bankas savo patalpas išnuomojęs draudimo įmonei. Banko atstovas nepasirašė jungtinės veiklos sutarties, nes ši jam nepatikusi. Erdvios kepyklėlės savininkė geranoriškai su viskuo sutiko, – pasakojo J. Mierkienė ir pridūrė: – Sunkiai skinamės kelią. Žmonės nesupranta, kad daugiabučiuose patys turime rūpintis savo namo stogu, kad jauku ir patogu būtų jame gyventi.“

Trijų aukštų pastato dalyje įsikūrusi L. Kapkova sakė, jog trečiame aukšte iš keturių butų tik viename ji su šeima gyvenanti. „Geranoriškai sutinka tvarkytis tik 4–5 namo gyventojai. Yra nemokių ir dėl kitų priežasčių nenorinčių prisidėti, – kalbėjo pašnekovė. – O juk daug bendrų darbų yra: antai reikia sutvarkyti mūsų didžiulį kiemą, aplinką.“

D. Bliūdžiuvienė pastebėjo, jog šiame name apsigyveno darbinga šeima. Jos nuomone, Priekulėje atsiradus daugiau tokių naujakurių, būtų išsigelbėjimas, nes jie prisidėtų prie pastatų atnaujinimo. Seniūnė pridūrė, jog iki balandžio 30 d. galima teikti paraiškas pagal Kaimo plėtros priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ asbestinių stogų dangos keitimui ir gauti kompensaciją.

Siekia atgaivinti ir išsaugoti

D. Bliūdžiuvienė akcentavo, jog šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia Priekulės istorinio paveldo teritorijoje esantys pastatai. Jos teigimu, verslininkai privačia nuosavybe valdomus pastatus prižiūri, bet vis sunkiau tvarkytis sekasi privačių daugiabučių namų savininkams. „Kai kurie gyventojai, negalėdami susitarti dėl viso namo remonto, tvarko fasado ar stogo dalį atitinkamai pagal savo buto parametrus. Bet atlikdami dalinius remontus, jie dažniausiai pažeidžia paveldosaugos reikalavimus, išdarko fasadų puošybos elementus, o pareiškus pastabų, priekaištauja, – kalbėjo seniūnė. – Skaudu žiūrėti į byrančias atitrūkusias fasado apdailos detales nuo Klaipėdos g. 4 ir 13 pastatų. Pastarasis pripažintas architektūros paminklu.“ Ji apgailestavo, jog atitrūkusios tinko atplaišos krenta ant pėsčiųjų tako, keldamos pavojų aplinkiniams.

Pasak D. Bliūdžiuvienės, nuo praėjusio rudens vykstantis administratoriaus pasirinkimo daugiabučių namų administravimui procesas išjudino gyventojus. „Vieni pyksta, kad nepakels mokesčių naštos, kiti abejingumu kaltina rajono valdininkus, seniūniją, jog neskiriamas dėmesys Priekulės senamiesčiui gaivinti bei jo unikalumui išsaugoti“, – kalbėjo seniūnė.

Siekdama atgaivinti ir išsaugoti Priekulės istorinio paveldo teritorijoje esančių pastatų unikalumą, praėjusį rudenį D. Bliūdžiuvienė kreipėsi į rajono valdžią, kad apsvarstytų galimybę ir priimtų sprendimą dėl privačios nuosavybės – ten esančių pastatų išorės ir jų aplinkos darbų išlaidų dalinio kompensavimo.

Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija (pirmininkė – Ligita Liutikienė), kuri įpareigota išanalizuoti galimybes ir pateikti siūlymus dėl Priekulės miesto istorinėje dalyje esančių privačios nuosavybės pastatų išorės ir jų aplinkos tvarkymo darbų išlaidų kompensavimo.

Komentaras

• Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė: „Rajono Savivaldybės taryba 2016 m. Strateginio veiklos plano programoje patvirtino 57 tūkst. 900 eurų Priekulės miesto istorinio centro nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentui – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo planui rengti. Kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos prašydami pradėti organizuoti šį darbą. Tikimės, jog šiemet bus pradėta.“