Ginduliuose gatvė atpažįstama iš tvaiko

Į Gindulių kaimą prieš šešerius metus atsikrausčiusi šeima pateko į nuotekų kaimynystę. Iš gretimame sklype esančio šulinuko nuolat veržiasi fekalijų kvapo turinys, nes senoje gyvenvietėje tebegalioja praeities taisyklės – nuotekų tinklai savavališkai nutiesti į netoliese esantį kanalą. Bet pagal kvapą nenaudėlio kaimyno gi neatskirsi. Taigi gelbėti smarvę kenčiančią gatvę pagaliau ėmėsi institucijų brigada: Klaipėdos rajono savivaldybės komunalininkai, aplinkosaugininkai ir vandentiekininkai.

Pelkėse žaidžia vaikai

Malūno gatvėje Ginduliuose „Bangos“ korespondentus smarvė pasitinka iš tolo. Ties vienu nuosavu namu pasimato ir priežastis – lietaus nuotekų šulinukas, pro kurį teka neaiškios kilmės vanduo. Tvaikas neleidžia abejoti, kad į paviršių veržiasi gruntinis vanduo su fekalijų priemaišomis. Kaimyninio namo šeimininkė Agnė Jančauskienė patikina, kad problema nėra nauja. Šitaip gatvės žmonės gyvena jau bene šešerius metus. Esmė paprasta – nuotekų tinklus žmonės soviet­mečiu savavališkai nusitiesė per lietaus kanalizaciją, einančią į pakalnėje esantį upelį. Kaimo naujakurių kvartale vykdant statybas kažkas užlaužė minėtą lietaus kanalizacijos trasą, tad dabar jos turinys veržiasi į gatvę. Tiesa, dar 2013 m. Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ nutiesė centralizuotus nuotekų tinklus, tačiau prie jų kol kas prisijungė tik dalelė kvartalo gyventojų.

„Vasarą kieme neįmanoma tvertis. Prieš šešerius metus skleidėme žemių, kad tik vanduo nesiveržtų į kiemą. Prieš dvejus metus gatvę išasfaltavo ir vėl teko patiems imtis priemonių. Nepaisant to, sulaukėme piktų kaimynų, kurie liepė pagaliau susitvarkyti šulinį. Ne visiems suprantama, kad problema – ne mūsų. Per visą tą laiką tvarkome ne savo kiemą, bet šalikelę“, – guodėsi jauna moteris. Ji vos spėjo drausminti mažametį sūnų, kuris su žaislinėmis mašinėlėmis pirmiausia taikė pasivažinėti iš šulinio tekančiomis pelkėmis.

Tvarkys šią savaitę

Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė patikino, kad ginduliškių kančios greit baigsis. Vasario pabaigoje seniūnė kreipėsi į Savivaldybę, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos Klaipėdos rajono agentūrą dėl galimai nelegalaus buitinių nuotekų pajungimo į melioracijos tinklus. Taip pat kreiptasi ir į AB „Klaipėdos vanduo“. Įmonės paprašyta kontroliuoti, kurie gyventojai prie šių tinklų pasijungę ir kurie ne. Savo ruožtu aplinkosaugininkų prašoma bausti gyventojus, kurie nuotekas kaupia rezervuaruose, bet neturi sutarčių su juos šalinančiais komunalininkais. „Problemą tikėjomės išspręsti nutiesę centralizuotus tinklus. Manėme, kad žmonės aktyviai prie jų jungsis. Deja, kol kas tebėra netvarka, nes prisijungė mažuma“, – apgailestavo seniūnė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojas Feliksas Žemgulys „Bangai“ patvirtino, kad darbai minėtoje gatvėje turėtų prasidėti šią savaitę. Komunalininkai turi pašalinti šulinio turinį ir atkasę lietaus kanalizaciją ieškoti vietos, kurioje ji gali būti užlaužta. Darbus atliks UAB „Gargždų komunalinės paslaugos“, su kuria Savivaldybė yra pasirašiusi lietaus kanalizacijos remonto ir priežiūros sutartį. Kol kas nėra aišku, kiek šie darbai atsieis.

Komisija šturmuos gyventojus

„Lietaus kanalizacija yra tik viena medalio pusė. Kita – nuotekų šalinimo kontrolė, kuri šiuo metu nėra pakankama. Yra sudaryta komisija, kuri aplankys prie magistralinių tinklų neprisijungusius gyventojus ir tikrins jų buitines atliekas. Savininkai turės pateikti atliekų tuštinimą liudijančius kvitus. Jų neturintiesiems grės baudos“, – informavo F. Žemgulys.

Komisijos laukia didžiausias darbas – protinti žmones. „Puikiai pamenu, kaip nutiesus magistralinius tinklus Gargžduose ir Priekulėje ėjome po namus ir tikrinome, raginome prisijungti. Toks darbas diena iš dienos truko nuo pusmečio iki metų. Galiausiai prisijungė beveik visi abonentai“, – tikino F. Žemgulys. Jis priminė, kad magistraliniai tinklai nutiesti tik iki privačių sklypų ribos. Nuo jos iki namo tinklo įvadą reikia tiesti savo lėšomis. „Preliminariai atšakos projektavimas ir nutiesimas anksčiau atsieidavo

2 000–10 000 Lt. Suma priklauso nuo atstumo, grindinio, kitų individualių detalių“, – skaičiavo F. Žemgulys.