Kultūros įstaigos kovoja su pelėsiu ir šalčiu
Ne tik švietimo, bet ir kai kurioms kultūros įstaigoms reikia atsinaujinti, nes yra taip, kad net per stogus bėga vanduo, pelija patalpos, trūksta erdvės veiklai ir specialistų. Prieš kurį laiką kultūros įstaigos pristatė savo problemas rajono politikams, kai posėdyje buvo tvirtinamos įstaigų ataskaitos už praėjusius metus.
Teka vanduo, nėra ventiliacijos
Žinia, renovacijos jau beveik 10 metų laukia Gargždų kultūros centras. Teigiama, jog po stipresnės liūties vanduo patenka į patalpas, jos pelija, nemalonus pelėsio kvapas keliauja į sceną, koncertų salę. Stogo konstrukcijose virš grimo kambarių ir fojė salės kaupiasi vanduo ir laša, gadindamas pakabinamas lubas ir grindų dangą. Šioje salėje vyksta nemažai renginių, repeticijų, tačiau neveikia ventiliacijos sistema, neatsidaro nė langai, ritininės užuolaidos sugedusios, nusidėvėjusios. Einamieji remonto darbai esą neišsprendžia problemos, nes kosmetiškai sutvarkius vieną patalpą, tuoj reikia remontuoti kitą. Pakėlus antrą aukštą virš parodų salės ir grimo kambarių būtų įrengtos šešios studijos kolektyvams. Taip būtų atlaisvinta koncertų ir parodų salė renginiams, nes šiuo metu jose kiekvieną dieną vyksta repeticijos. Rajono valdžia Gargždų kultūros namų renovacijos klausimą žada „judinti“ kitais metais.
Dirba ekstremaliomis sąlygomis
Gargždiškių kultūros darbuotojų vargai, palyginti su plikiškių kolegų, – vieni juokai. Kretingalės kultūros centro Plikių skyriuje dirbti ne tik nesveika, bet ir nesaugu, teigia centro vadovybė. Pastato stogas kiauras, fasadas – trupantis ir pūvantis. Vanduo bėga tiesiai ant scenos, per sieną ir elektros skydines. Kretingališkiai praneša apie pavojingą priešgaisrinę situaciją: elektros instaliacija pasenusi, srovė per silpna, laidai nuolat drėkstantys, todėl nuo perkaitimo esą gali įkaisti ir užsidegti. O elektros reikia daug, nes pastatas, kuriame įsikūrusi ir biblioteka, šildomas tik elektriniais šildytuvais. Tačiau jie gerai neprišildo, kainuoja daug, todėl per renginius, repeticijas žmonėms tenka vis vien šalti. Anot kultūros darbuotojų, ir Plikiuose būtina kuo skubesnė renovacija, kol pastatas dar neužsidegė. Pačiame Kretingalės kultūros centre tokių problemų nėra, kretingališkiai gali pasidžiaugti gražia sale, tačiau trūksta darbuotojų: garso ir šviesos operatoriaus, specialisto dirbti su dokumentacija.
Trūksta priemonių veiklai
Priekulės kultūros centras veiklą vykdo sporto paskirties pastate. Dėl šios priežasties patalpų negalima visiškai pritaikyti kultūros reikmėms, nukenčia renginių kokybė. Anot priekuliškių, kitais metais būtų tikslinga keisti pastato paskirtį, salėje sumontuoti stacionarias pertvaras, kurios atskirtų renginių ir sporto užsiėmimų zonas.
Veiviržėnų kultūros centras nurodo, kad jo skyrių pastatams reikalingas kapitalinis remontas: nesaugi elektros instaliacija ir nėra šildymo Endriejavo skyriuje, reikia remontuoti, apšiltinti Veiviržėnų, Šalpėnų pastatus. Veiviržėniškiams trūksta muzikos instrumentų, priemonių kultūrinei veiklai, direktoriaus pavaduotojo etato.
Ūkines problemas baigia išspręsti Vėžaičių kultūros centras. Tilvikų ir Lapių skyrių pastatuose suremontuoti stogai, Lapiuose liko nesudėtingi darbai. Dėl viešųjų pirkimų įstatymo pinklių užstrigę Dovilų etninės kultūros centro remonto darbai pajudėjo pernai gruodį.
Remontuos kitais metais?
Kultūros darbuotojams belieka tikėtis, kad išsipildys Savivaldybės strateginiame 2017–2019 m. veiklos plane, patvirtintame vasarį, numatyti remontai, iš ES paramos fondų, kitų finansavimo šaltinių bus gautos ir skirtos lėšos. Kitais metais Endriejavo kultūros namų ir bibliotekos modernizavimo projektui įgyvendinti, taip pat Savivaldybės pastatų Mokyklos g. Endriejave techninei dokumentacijai parengti numatyta skirti 185,6 tūkst. eurų (iš jų biudžeto lėšos – 111 tūkst. eurų), 2019 m. – 250 tūkst. eurų (iš jų biudžeto lėšos – 50 tūkst. eurų). Gargždų kultūros centro pastatui modernizuoti kitais metais – 50 tūkst. eurų, 2019 m. – 1 mln. eurų. Plikių kultūros namų pastatą modernizuoti planuojama vien per kitus metus, iš viso skiriant 250 tūkst. eurų (iš jų biudžeto lėšos – 50 tūkst. eurų).
