Eketės žuvys iškeliavo į Klaipėdą

Šiomis dienomis kilo nemažas triukšmas dėl žuvų perkėlimo iš Laukžemių (Eketės) tvenkinio. Jau ne kartą rašėme, kad šiame šalia Klaipėdos plytinčiame 35,6 ha vandens telkinyje prasidėjo užtvankos įrenginių kapitalinio remonto darbai, todėl palengva iš tvenkinio išleidžiamas vanduo. Tačiau atsiradusiame dumble įstrigo daugybė žuvų, kurių šoko gelbėti patys žvejai.

Rekonstrukcijai – 275 tūkst. eurų

Avarinės būklės Eketės tvenkinio vandens išleidimo darbai prasidėjo dar rugsėjo pradžioje. Užtvankos rekonstrukcijos konkursą laimėjo UAB „Kvėdarsta“, rekonstrukcijai iš viso numatyta 275 tūkst. eurų iš rajono Savivaldybės biudžeto, teigiama, jog pasinaudoti ES parama nebuvo galimybės. Kaip jau rašėme, šiemet planuota išleisti tvenkinio vandenį, iškelti žuvis, kitais metais atlikti statybos darbus, sutvarkyti krantines, o dar kitais – vėl pripildyti tvenkinį vandens ir jį įžuvinti. Galutinai sutvarkyti Eketės tvenkinį pagal sutartį privaloma iki 2018 m. gruodžio.

Potvynio rizika – didelė

„Mano žiniomis, viena žvejų draugija, nuomojanti Eketės tvenkinį, buvo įpareigota žuvis sugaudyti ir perkelti į vandens telkinius. Žvejai turi derinti savo veiksmus su rangovu, kuris palengva nuleidžia vandenį. Visą procesą prižiūri gamtosaugininkai. Kiek girdėjau, žuvis nėra lengva išgaudyti, kai kurių rūšių žuvys, pavyzdžiui, lynai sulenda giliai į purvą. Tačiau stebime, analizuojame situaciją, ar visi vykdo savo įsipareigojimus“, – „Bangai“ sakė rajono meras Vaclovas Dačkauskas. Pasak mero, naujam tvenkinio įžuvinimui jau numatyta skirti 30 tūkst. eurų. Į klausimą, ar nebus padaryta didelė žala gamtai nusausinant tvenkinį, meras V. Dačkauskas atsakė, jog būtų nepalyginamai didesnė žala, jei milijonų kubų vandens banga būtų pralaužusi sutrūkinėjusią užtvanką ir nušlavusi ne tik Dangės pakrantės sodus, bet pasiekusi ir Klaipėdos senamiestį.

„Eketės tvenkinį Savivaldybė įsigijo už 1 litą iš savininkės. Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybę, kad prisidėtų prie užtvankos sutvarkymo, tačiau gavome neigiamus atsakymus. Tada nusprendėme iš Savivaldybės gamtos apsaugos fondo skirti lėšų užtvankos rekonstrukcijai, šiemet skyrėme 85 tūkst. eurų“, – sakė V. Dačkauskas. Mero teigimu, aplinkiniai gyventojai prašė išsaugoti dirbtinį tvenkinį, po rekonstrukcijos jį atkurti, kad vėl galėtų čia pramogauti, žvejoti.

Kai atsivėrė tvenkinio dumblėtas dug­nas ir jame ėmė dusti žuvys, pasigirdo priekaištų, kad nusausinti tvenkinį ir taip sugriauti jo nusistovėjusią ekosistemą buvo klaida. Esą buvo galima suremontuoti užtvanką ir po vandeniu tokiu pat būdu kaip remontuojamos uosto krantinės. V. Dačkauskas teigė, kad, svarstant Eketės įrenginių rekonstrukcijos projektą, buvo pateikti keli pasiūlymai, tarp jų ir darbai po vandeniu. „Tačiau buvo įvertinta didžiulė rizika atliekant panašaus pobūdžio darbus. Krantinė užtvankai nelygu. Remonto metu gali įvykti avarija, sena užtvanka neatlaikyti vandens spaudimo, tuomet didžiulis potvynis ir šimtamilijoniniai nuostoliai. Manau, joks rangovas nebūtų apsiėmęs tokių pavojingų darbų“, – sakė V. Dačkauskas. Pagal projektą planuojama tvenkinio vandenį išleisti šiais metais, užtvankos remonto darbus atlikti kitais, po to leisti tvenkiniui vėl užsipildyti vandeniu.

Žmonės – svarbiau

Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė sakė, jog kilęs erzelis dėl esą žūvančių žuvų yra tik laikini trukdžiai. Anot seniūnės, kuri sakėsi dažnai nuvažiuojanti prie užtvankos, svarbiausia kuo greičiau ją suremontuoti. „Kai neliko vandens, visi pamatėme, kaip ta užtvanka beatrodo – iki nelaimės buvo netoli jau. Šie darbai ir buvo pradėti siekiant apsaugoti nuo pot­vynio žmonių turtą ir gyvybes. Po dvejų metų viskas grįš į savo vėžes“, – sakė L. Kuprienė. Seniūnės teigimu, gyventojai nesiskundžia dėl sausinamo ežeriuko vaizdų ar kvapų, sulaukta tik vieno gyventojo skambučio, kuris siūlė ne remontuoti, o išvis nugriauti Eketės užtvanką. Sendvario seniūnei pritaria ir rajono Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto narys, šalia Eketės tvenkinio esančios Radailių gyvenvietės seniūnaitis Aivaras Vasylius. „Jau seniai domiuosi Eketės užtvankos reikalais. Tvarkėme ne kartą aplinką, piliakalnį, rinkome poilsiautojų ir žvejų paliktas šiukšles. Aišku, gaila žuvusių žuvų, bet žmogaus gyvybė yra žymiai svarbiau, nes potvynis, didelė nelaimė, galėjo įvykti bet kada – delsti ilgiau nebuvo galima“, – sakė A. Vasylius. Anot jo, buvo kalbama apie saugesnius faunai būdus atnaujinti Eketės užtvanką, tačiau jie buvo dešimteriopai brangesni, esą būtų kainavę vos ne 3 mln. eurų. Kiek kitokią nuomonę išsakė kitas Sendvario seniūnijai atstovaujantis Tarybos narys Raimondas Simonavičius: „Nėra jokio džiaugsmo girdėti, kai darbai pradedami ne nuo to galo. Kaip visada kairė nežino, ką daro dešinė. Juk turėjo būti pagalvota, kokie žuvų ištekliai, kur juos reikės padėti, kai nuleis vandenį. Apie kiekvieną medelį, krūmelį kitą kartą šokinėjame, o čia – tonos žuvies. Manau, tai Savivaldybės atsakingų asmenų neveiklumas“, – piktinosi Tarybos narys.

Dauguma žuvų jau perkeltos

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, koordinavęs žuvų iš Eketės tvenkinio gaudymo ir perkėlimo darbus, sakė jog 80 proc. žuvies išgelbėta, 10 proc. dar liko, o 10 proc., deja, žuvo. „Perkeltų žuvų išteklių dar nesuskaičiavome, dirbame „visais frontais“. Labai padeda savanoriai rajono žvejai. Darbavosi iš viso apie 80 žmonių. Dalis žuvies natūraliai išplaukė į Danės upę, o stambesnės žuvys perkeltos į tris tvenkinius: Tūbausių ir Lazdininkų Kretingos rajone ir Trinyčių – Klaipėdoje. Suteikėme žuvims šansą išgyventi. Visi darbai atlikti kaip numatyta projekte su maksimaliomis pajėgomis ir minimalia žala“, – sakė V. Marozas. Gamtosaugininkas paneigė žvejų nuogąstavimus, esą Eketės tvenkinys bus atkurtas tik po 10 metų. „Tai tik spėlionės, interpretacijos. Manau, užteks ir trejų metų žuvų ištekliams atkurti po įžuvinimo“, – tikino V. Marozas. Pasak jo, iš Eketės tvenkinio išgaudyta, perkelta į vandens talpas, o po to išleista į laisvę daug karpių, lydekų, šamų, karosų, karšių, kitų žuvų bei labai daug jų mailiaus. Tarp jų būta nemažai itin stambių trofėjinių žuvų, po 10 ir daugiau kilogramų sveriančių žuvų, kurias esą itin mėgsta povandeninės žūklės mėgėjai – pagauna, nusifotografuoja ir vėl paleidžia. Aplinkosaugininkams teks įdėti pastangų saugant kituose tvenkiniuose apgyvendintas žuvis – ypač uostamiesčio Trinyčių tvenkinyje. Pasak V. Marozo, bus įrengtos stebėjimo kameros, o žvejai entuziastai pasirengę budėti, kad brakonieriai nesikėsintų į žuvis „emigrantes“.

Paleido 40 kg šamą

Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Zikaras taip pat pasidžiaugė, kad didžioji dalis žuvų išteklių iš Eketės ežeriuko jau perkeltos į kitus „namus“. Skyrius ilgą laiką nuomojosi Eketės tvenkinį mėgėjiškai žūk­lei, todėl jam buvo pavesta vykdyti žuvų iškeldinimo darbus. „Labai gerai padirbėjo žvejai mėgėjai ir gamtosaugininkai. Nesitikėjome, kad bus tiek daug dumblo. Dabar būtų gerai stiprus lietus, pakiltų Eketės upelio vanduo, išplauktų likusios žuvys. Aišku, išteklių praradimų yra, bet tai nedidelis procentas“, – tvirtino V. Zakaras. Jis neigė pasigirdusius priekaištus draugijos atžvilgiu, jog esą nesuspėta laiku iškelti visų žuvų. „Yra įvairių nuomonių, spekuliacijų. Manau, viskas padaryta laiku – operatyviai gauti Aplinkos ministerijos leidimai perkelti žuvis į kitus tvenkinius“, – sakė V. Zakaras. Žuvų perkėlimo sensacija – tai net 40 kg svorio, žmogaus ūgio ilgio šamas iš Eketės perkeltas į Trinyčių tvenkinį. Nusekęs Eketės tvenkinio vanduo atveria įvairių įdomių radinių. Štai dumble surastas senas rusiškas motociklas „kiaulytė“ su visais ratais. Kokių dar paslapčių atskleis 40 metų prie piliakalnio slūgsojęs dirbtinis tvenkinys, kol vėl prisipildys vandeniu ir gyvybe?

• Dirbtinis Laukžemių tvenkinys Gvildžių kaime buvo įrengtas dar 1974 metais, užtvenkus Eketės upelį 0,4 km nuo jo žiočių. Jis plytėjo 4 km į pietus nuo Kretingalės, ilgis – 6,6 km, plotis – iki 0,3 km. Užtvanka yra 144 m ilgio ir 6 m pločio, vandens pralaida – šachtinė. Iš šio tvenkinio, įrengus laistymo sistemą, anuomet buvo drėkinami Tauralaukio daržininkystės ūkio laukai.